PAPLEPĖKIM. Apie pavasario pokyčius, lengvos formos depresiją ir šio pavasario sprendimą.

Sveikos mano mielosios, šiandien sekmadienis, ir aš nusprendžiau, kad šiandien noriu jums paplepėti itin neįpareigojančiomis temomis, neprisirišti prie jokių produktų ir tiesiog lengvai pakalbėti. Sekmadienis tokioms temoms pati tinkamiausia diena, todėl kviečiu paplepėti ir šiandien.

Nuotrauka iš ČIA

Aš nežinau kodėl, bet pavasaris man visuomet būna didelių pokyčių metas. Ne, aš nekalbu apie kažkokius priaugtus lašinukus - neturiu jų, ir jau ilgą laiką (neskaitant nėštumo), nepriaugu daugiau nei iki 48 kg svorio. Šiuo metu sveriu 45 kg ir jaučiuosi pakankamai gerai, net jei priaugčiau 5 papildomus, man nebūtų jokios tragedijos. Atrodau sau graži ir visiškai pasitikiu savo kūno formomis. Aišku, tikrai neturiu madingo Kardashian'ų familijos užpakalio, bet man visiškai nusispjauti, kas madinga. Kas sakė, kad visos turime būti vienodos? Mano kūno proporcijos atitinka smėlio laikrodžio, tiek kad kūno sudėjimas - vadinamasis petite ir man tai patinka. Nesvarbu, kokios mūsų formos, svarbu save mylėti ir pasitikėti savimi, taip? Bet šį kartą nekalbėsime apie meilę sau, šį kartą kalbėsime apie pokyčius.

Artėjantis pavasaris pirmiausia skaudžiai paliečia mano nagus, jie pradeda labai intensyviai sluoksniuotis ir stipriai lūžinėti. Taip stipriai, kaip niekad. Tiesiog siaubingai gaila, ir visuomet, kiekvienais metais vis galvoju, na kas čia dabar pasidarė su tais mano nagais? Ir suskubu nusipirkti dar vieną nagus stiprinančią priemonę, kuria noriu šventai tikėti - šita man padės, Nagai visuomet atrodo tragiškai - nei tai lakuoti, nes joks lakas neatrodo normaliai, pro spalvotą paviršių matosi plokštelės netolygumai, o nuo tų nelygumų labai greitai nutrupa bet koks lakas. Nei tai nelakuoti, nes kaip žinia - lakas visuomet apsaugo nuo visokių agresyvių mechaninių pažeidimų, sutvirtina, pastorina (nors ir laikinai) plokštelę ir jie ne taip greitai lūžta. Tad dažniau nei įprastai naudoju visokius stiprinamuosius lakus, bet ne visuomet jie padeda, ne visuomet susitvarko, kartais prireikia kelių mėnesių, kol jie vėl atrodo normaliai ir sveiki. Tačiau, kai mano plaukai, šalia pavargusių nagų, ima atrodyti kaip siaubingai netvarkinga šiaudų kupeta - aš suvokiu, kad mano plaukams, kurių nesutvarko jokios plaukų priežiūros priemonės, mano silpniems nagams ir mano papilkėjusiai, žiemos sutemų nuvargintai odai atėjo pavasaris. Siaubingas pavasaris, kai nesu patenkinta šiais trimis savo aspektais ir realiai, nelabai galiu kažką pakeisti...

Paveikslėlis iš ČIA

Nežinau ar dėl šios priežasties, bet kiekvieną pavasarį, daugmaž vasario antroje pusėje - kovo pradžioje aš išgyvenu pavasarinę depresiją. Žinot kaip kitus žmonės kankina anksčiau nusileidžianti saulė, vis trumpesnės dienos ir ilgesni niūrūs vakarai, užpuola rudeninė depresija? Taip nutinka ir man, tik pavasarį. Atrodo, kuo čia skųstis? Juk dienos ilgėja, netrukus atšils, pražįs gėlės, čiulbės paukščiai ir saulė vis maloniau ir ilgiau šildys... tačiau žmogaus protas toks dalykas - taip nutinka ir viskas, net aš pati negaliu pasakyti kodėl kiekvienais metais, kelias savaites minėtuoju laikotarpiu, imu pernelyg jaudintis dėl visko, kas vyksta ir kas nevyksta mano gyvenime, kamuoja įvairios dilemos ir dar visa krūva per kalendorinius metus neišspręstų dilemų. "O kur mes gyvensime, kai buto savininkės dukra baigs studijas? O kada turėsime savo namučius? Aš noriu dar vieno kačiuko! Ar aš turėjau išgyventi po kraujo išsiliejimo į smegenis - ką iš tiesų man lėmė Dievai? Mano plaukai atrodo siaubingai? Kaip manai, ar aš pasenau? Ar stipriai matomos mano mimikos raukšlės? Ar tu mane myli?" "Ingrida, ar tu laiminga? Ar tokio gyvenimo norėjau? Ar tokį gyvenimą planavai ir tokio tikėjaisi?" ir pan... Aišku, užpernai aktualiausias buvo "Kodėl Dievas man neduoda mažo angeliuko? Juk nebūčiau bloga mama? O gal būčiau siaubingai bloga mama? Ar kažkuo nusikaltau, kažką ne taip padariau, kad negaliu pastoti?" - milijonas klausimų, ir jokių atsakymų, bet jau tokių, kurie mane įtikintų. Kiekviena abejonė, kiekvienas klausimas sau vis neduoda ramybės ir skandina į beprotišką liūną, iš kurio, išėjimo atrodo niekad nerasiu... aš nebesuprantu kas darosi, ir pamažu tampu irzlia ir šiek tiek nervinga net su tais žmonėmis, kurie mane be proto ir be jokių išlygų myli, kurie nori kad būčiau laiminga, kurie nori matyti mane besišypsančią. O aš jiems atsilyginu suirzimu ir bandymu slėpti savo neigiamas emocijas. Bjauru, nekenčiu to periodo! Ir tuomet, bumpt, kaip staigiai prasidėjo, taip greitai, po 2-3 savaičių pavasarinė depresija baigiasi, aš skubu kuoptis namus, valytis langus, šveisti kiekvieną namų kampą ir niūrias mano mintis praskaidrina pro švarų langą vis intensyviu šviečianti saulė. Galiausiai vis daugiau laiko praleidžiu lauke, kol nelieka net menkiausio neigiamų emocijų šešėlio...

Kartu su baisiuoju laikotarpiu, aš išbandau visą krūvą naujų specializuotos paskirties produktų, siekdama stiprinti nagus, norėdama kad plaukai ir oda atrodytų nors šiek tiek gyvybingesni ir sveikesni. Dauguma jų nusiviliu - mano lūkesčiai visuomet būna per dideli, o jų poveikis - visuomet pernelyg silpnas (ne, priemonės nebūna blogos, tiesiog visad tikiuosi per daug). Šiemet, nenumaldomai artėjant šitam laikotarpiui, aš supratau, kad visiškai nenoriu jaustis negražia. Plaukai jau dabar pradeda atrodyti nelabai kaip, nagai jau dabar lūžinėja ir skeldėja, oda tikriausiai vienintėlė dar atrodo daugiau mažiau padoriai, bet bijau, kad labai neilgam. Koks mano planas? Ką aš darysiu? Visgi, labiau mane neramina mano būsima emocinė būsena ir tas šlykštus jausmas, kai nelabai suvoki, kokias nesąmones galvoji, bet nieko su tuo negali padaryti. Ką aš darysiu? Paprastai stengdavausi tiesiog pratempti šį periodą, kad ir koks jis būtų, o grožiui - kaip jau minėjau - kosmetika, kosmetika, kosmetika... Tačiau šiemet turiu naują planą, kuris tikiuosi pasiteisins!

Ir taip, tai yra vitaminai ir maisto papildai! Aš jau pradėjau gerti Swanson vitaminus odai, nagams ir plaukams, tačiau geriu dar per trumpai, kad pastebėčiau kažkokius pokyčius. O dėl emocinės būsenos, manau kalta ne mano galva - tiksliau ne nervinės ląstelės, o hormoniniai pokyčiai, tad pasikonsultavusi su savo endorkinologe nusipirkau 5-HTP vitaminus, kurių pagrindą sudaro hidroksitriptofanas. Skamba kaip raketų mokslas? Ne tau vienai 😁Pasirodo šitas maisto papildas duoda į orgnizmą nepakeičiamų riebiųjų rūgščių, kurių kažkiek turi sūris. Tad tai visiškai nekenksmingas papildas (tačiau tik tuo atveju, jei normalus hormonų balansas ir neturima jokių auglių). Tuoj pabandysiu papasakoti plačiau - 5-hidroksitriptofanas ar 5-HTP yra natūraliai atsirandanti amino rūgštis, iš kurios gaminasi seratoninas. Seratoninas - smegenyse glūdintis hormonas, atsakingas už žmogaus nuotaikas, miego ritmą, laimės pojūtį, seksualumą, skausmo kontrolę, apetitą, peristaltiką ir kitas organizmo funkcijas. Panašiai kaip ir endorfinai, seratoninas vadinamas laimės hormonu. Staigus jo sumažėjimas gali iššaukti įvairius sutrikimus: nemigą, depresiją, skausmą, nuotaikos sutrikimus, migreną, nerimą, galvos skausmą, apetito sutrikimus ir pan. 5-HTP padeda gerinti miegą, padeda, kai vargina stresas, įtampa, nuovargis, dirglumas, nerimas, bloga nuotaika, taip pat trumpina užmigimo laiką ir mažina prabudimų skaičių miegant. Tai va, o endokrinologė dar sako, kad šitą papildą rekomenduojama gerti rudens-žiemos metu, kai žmones kamuoja vadinamoji "rudens laikotarpio depresija". Manau šie du vitaminai man pagelbės, na, labai tikiuosi, kad pagalbės.

A, kaip ir kiekvieną pavasarį, mėnesį laiko gersiu vitaminą C, tiksliau jau geriu 10 dienų. Noriu sustiprinti imuninę sistemą ir pasipildyti vitamino C atsargas, kurių taip trūksta žiemos metu. Be to, pastebėjau, kad vėl traukia prie kažko labai saldaus, vadinasi vėl trūksta geležies, todėl vėlgi, mėnesiuką gersiu Tardyferon papildą. Na, tačiau tai nėra pagrindinis mano tikslas - pagrindinis, kaip jau minėjau, suvaldyti savo emocijas su 5-HTP pagalba ir susitvarkyti plaukus, odą bei nagus su Swanson "Hair, Skin, Nails" vitaminais. Ir žinoma, kaip nors pragyventi tas 3 baisias savaites.

O kaip jūs jaučiatės pavasario metu? Ko laukiate labiausiai? Kas jus neramina? O gal kaip tik, pavasarį jaučiatės kaip niekad gerai?

Šį kartą pašnekesių, paplepėjimų tiek,

Dėkoju, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė