KELIAVAU. ČEKIJA II: Jáchymov, Klínovec, Františkovy Lázně, Cheb (Karlovy Vary Kraj, Czech Republic)

Trečiąją dieną paliekame Karlovy Vary miestą. Jei neskaitėte pirmosios dalies, ją galite rasti ČIA. Taigi trečiąją dieną leidomės į kelią naujai patirčiai ir naujiems atradimams. Į šiaurę nuo Karlovy Vary kelionės metu pasiekėme sekantį tikslą.

5. Jáchymov.

Radioaktyvios vonios ir apsnūdusios gydyklos tipo miestas.

Pasiekus Jáchymov, atmosfera visiškai pasikeitė, pirmiausia pasijautė milžiniška vokiška dvasia, matėsi daug sovietinio palikimo ir aplankė visiška miesto ramybė. Į šį miestą regis turistų regis užsuka ne tiek jau daug, didžioji dalis apsilankiusių čia keliauja sveikatinimosi tikslais. Miestelis šiuo metu garsėja unikalia SPA patirtimi, o praeityje buvo garsus dėl sidabro ir urano kasyklų. 

Įsikūręs Rūdinių kalnų papėdėje, visai šalia Vokietijos sienos. 16 a. šiose apylinkėse buvo rasta sidabro, tad 1516 m. buvo įkurtas Joachimsthal (dabar Jachymov) kaimas. Kaimą įkūrė Štěpán Šlik, pastatęs ir pilį Šlikovka aukštutinėje miestelio dalyje (galima aplankyti ir šiomis dienomis). Iškastas sidabras buvo skirtas monetoms kaldinti, kurios gavo Joachimsthalers pavadinimą. Sidabro kasyklos suteikė didžiulį postūmį kaimeliui, jis greit plėtėsi, augo ir išgarsėjo visos Europos lygiu. 

17 a. sidabras baigėsi, tačiau netrukus 19 a. pradėtas kasti nikelis, uranas ir bismutas. 19 a. pabaigoje Maria Skłodowska-Curie apsigyveno Jachymov, tyrinėjo radioaktyviąsias medžiagas. Tyrimų metu, iš Jachymov uranito rūdų liekamųjų medžiagų atrado radono cheminį elementą, už kurio atradimą laimėjo Nobelio premiją Chemijos srityje. Pirmasis SPA su radonu mieste atsirado 1906 m. Medikai pastebėjo, kad kasantys radioaktyvų uraną darbininkai turėjo labai prastą sveikatą ir anksti mirdavo, tačiau niekad nesiskundė kojų skausmais ar sąnarių problemomis. Kadangi jie kasė stovėdami vandenyje su radioaktyviomis medžiagomis, medicinoje netruko atsirasti ir pirmosios vonios su radonu procedūros, skirtos sąnarių skausmams, vaikščiojimo problemoms, osteoporozei, reumatui, artritui ir kt. 

Vieną tokių vonių išbandžiau ir aš. Pripažinsiu, buvo nejauku: į vandenį leidžiamos radioaktyvios dujos, kurių poveikis sveikatai neatrodo labai palankus dalykas. Visgi, mums buvo paaiškinta, kad 1-as gydymo seansas reikalauja 18 tokių vonių, kurių metu (visas kartu sudėjus) organizmas per odą gauna ne daugiau radioaktyvių medžiagų negu 1-o plaučių rentgeno metu, tad bijoti ar nerimauti nėra pagrindo. Visgi, tokių procedūrų negalima atlikinėti vaikams, besilaukiančioms, onkologiniams ir širdies sutrikimų turintiems ligoniams.

Iš ČIA

Jachymov viešnagės metu aš labai tikėjausi aplankyti kurią nors kasyklą. Mane ypatingai domino Svornost kasykla, pirmiausia dėl radono išgavimo būdo. Lieka tik įsivaizduoti, kaip vanduo su radioaktyviomis dujomis teka į talpyklas iš kurių yra siunčiamas į SPA. Na ir žinoma, ši kasykla ir šis miestas susijęs su mano šeima - mano tėtis, dar būdamas labai jaunas vyras šioje kasykloje prižiūrėjo uraną kasančius kalinius. Mat sovietinis rėžimas šiose kasyklose versdavo dirbti nuteistuosius. Galiu tik įsivaizduoti, kaip gyveno ir kiek ilgai gyveno tą uraną kasantys bei kokias kančias teko patirti kasant ilgesnį laiką.

Ir nors kasyklų nelankėme, tačiau lankėme vieną geriausių baseinų Agricola Aqua Centrą, kuriame milžiniškas baseinas, gausybė pramogų tiek suaugusiems, tiek vaikams, saunos ir pirtys, masažai ir atpalaiduojančios procedūros. Puiki dienos pabaiga, ypač po pramogų, apie kurias netrukus papasakosiu.

6. Klínovec.

Ekstremalios pramogos ir aukščiausia viršukalnė.

Tą pačią dieną dar laukė ekstremalios pramogos, tam reikėjo nuvykti į Rūdinių kalnų aukščiausią viršukalnę, pavadintą Klinovec. Kalnas yra 1244 metrų aukščio, ant kurio įrengtas 80 m aukščio Tv bokštas ir kiek žemesnis apžvalgos bokštas, kuris čia pirmą kartą pastatytas 1817 m. Iki šių dienų pirmasis, medinės konstrukcijos bokštas neišliko, šiai dienai matome 2013 metais atstatytą apžvalgos bokštą. Į žvalgytuves nekilome, čia mūsų laukė daug ekstremalesnės pramogos.

Klinovec kalnas populiarus ištisus metus tiek tarp vietinių čekų, tiek šeimų, atvykstančių automobiliais iš Vokietijos. Žiemos metu kalnas naudojamas slidinėjimui, tuo tarpu pavasario, vasaros ir rudens mėnesiais čia galima pasimėgauti ekstremaliu pasivažinėjimu dviračiais ar paspirtukais.

Išsinuomavusios dviračius Trail Park Klinovec, penkios, ne visai pasiruošusios merginos atrodė keistokai minioje dviratininkų apranga apsitempusių, čekiškai iš vokiškai plepančių suaugusių, vaikų, pavienių ir grupių, šeimų ir draugų masėje. Laimei, visos gavome šalmus ir daugiau mažiau savo gabaritams tinkančius dviračius. 

Į kalno viršūnę kelia keltuvas, kurio metu galima visai neblogai apsižvalgyti po kalnuotas, spygliuočių miškais apaugusias vietoves, o ir kelione trise keltuvu visiškai neprailgo. Deja, viršukalnėje paaiškėjo, kad mano dviračio grandinė nukritusi, ir čia tau ne 'Rambynas', kad užtektų ją užmesti ant žvaigždės - reikia dar ir atsukti varžtelį, o viršukalnėje įrankių nėra. Visa laimė, kad buvo kuo pasikeisti - pasikeičiau, tik va, dviratis atrodė kiek aukštesnis, nei man reikia - sustojusi nesiekiu žemės, rėmas sunkus. Nieko, kaip nors... 

Trail Park Klinovec siūlo keturias dviračių trasas, pagal sudėtingumo lygį ir pasirengimo galimybes. Mums teko mėlynoji - ilgiausia, tačiau pati lengviausia, be didesnių staigių posūkių ar duobių, gana lygaus grunto. Ir visgi, pratusiai prie lietuviškų miško kelių ir plento bei vieškelių galimybių, nusileidimas nuo kalno vinguriuojančiais serpentinais man pasirodė ne toks lengvas, bet smagus: lėkti vėjui švilpiant, pristabdyti prieš posūkį ir pakelti užpakalį prieš didesnes duobes. Netrukus raumenys įprato prie apkrovos ir įtampos, atrodė viskas bus gerai ir buvo, kol neprireikė porą kartų stabdyti, kad praleisti švilpiančius pro šoną su vėju. Žemės nesiekiančios kojos, per aukštas balkis ir per sunkus rėmas ir aš virtau su visu dviračiu:  persirėžiau pėdą į aštrius akmenis, pusę kūno nusėjo kelias savaites negyjančios mėlynės ir pasitempiau kulkšnį. 

Ar kartočiau? Būtinai! Tik kitą kart, be jokių kalbų ir atkalbinėjimų, imčiau didžiausią vaikišką dviratį, kad bent žemę sustojusi siekčiau.

7. Františkovy Lázně (Franzenbad).

Geltona neoklasicizmo architektūra ir išpuoselėti parkai ramiems pasivaikščiojimams.

Ketvirtoji diena reiškė visiškai naują kryptį ir pažintį su nauju miestu, kuris šį kart buvo Františkovy Lazne, kuris saugomas kaip urbanistinis monumentas (nuo 1992 m), o mūsų kelionės metu dar gavo ir UNESCO pasaulio paveldo titulą.

Šiame mieste apsistojome Spa Pawlik - Aquaforum viešbutyje, kuriame nedidelis, tačiau jaukus kambarys pradžiugino aukštomis dvigubomis durimis, itin aukštomis lubomis, su visais reikiamais priedais ir buvo stebėtinai, man pakankamai erdvus. Viešbutis siūlo gausybę erdvių ir veiklų nuo pačių mažiausių iki suaugusių: gyva muzika, erdvūs vestibiuliai, skanus vokiškos virtuvės stiliaus maistas bei alus kartu su pietumis ar vakariene. Bei žinoma, viešbučio SPA, kuriame pasimėgavau burbuliuojančia anglies dvideginio vonia. O vakare praleidau daug laiko milžiniškoje 1,570 m2 baseinų ir pirčių zonoje, suskirstytoje į baseinus pagal gylį, vandens temperatūrą ar tiesiog baseiną lauko erdvėje.

Františkovy Lazne buvo įkurtas 1793 m. imperatoriaus Francis II ir gavo Franzenbad pavadinimą. Mieste gydytojas Barnhard Adler (1753-1810) įkūrė spa procedūrų ir apgyvendinimo kompleksą gydymo tikslais. Pelkėtoje vietovėje miestas iškilo aplink 24-ias mineralines versmes. Ankstyvuoju miesto plėtros etapu čia dažnai lankėsi regione bemaž visur minimas poetas Johann Wolfgang Goethe, kompozitorius Ludwig van Beethoven ir kt. 19 a. miestą lankė garsūs spa pacientai, aristokratai, kilmingi rusai, todėl netrukus Franzensbad reputacija ėmė sparčiai kilti ir populiarėti Europoje, ypatingai tarp kilmingų moterų.  1865 metais, autonomiją įgijęs kaimas gavo miesto privilegijas.

Miesto simbolis - berniukas laikantis žuvį.
Tikima, kad jei moteris dešine ranka palaikys skulptūros kairės kojos didįjį pirštą - pastos. Laikiau - nesilaukiu :D

Mieste veikia 24 geriamojo mineralinio vandens versmės, kuriose visur labai gausu anglies dioksido, nors kiekvienos versmės cheminė sudėtis komponentais ir procentine išraiška šiek tiek skiriasi viena nuo kitos. Lyginant su Karlovy Vary (I įrašo dalis), mineralinis vanduo man pasirodė ženkliai gardesnis, greičiausiai pirmiausia dėl to, kad jis vėsus, o ne karštas, na ir dauguma jų jaučiamas anglies dioksidas - primena normalų mineralinį vandenį. 

Miestas labiausiai sužavėjo žaluma, gausybe parkų ir žaliųjų erdvių - ideali vieta norintiems ramaus poilsio tiek vieniems, tiek su vaikais. Mieste galima rinktis kelias sudarytas trasas pasivaikščiojimui ir visgi labai rekomenduočiau rinktis gidą, kuris papasakos jums ne tik istorinių faktų, bet ir pašmaikštaus apie čia viešėjusias garsenybes. Skoninga, geltona neoklasicizmo architektūra, žalių erdvių ramybė ir gardus mineralinis vanduo be abejonės pagrindiniai miesto akcentai.

Frantiskovy Lazne

8. Cheb

Viduramžiais alsuojantis senamiestis. Kontrastingas azijietiškas priemiestis.

Visai netoli Františkovy Lazne yra didesnis Cheb miestas, kurį, turint laisvą pusdienį, rekomenduoju aplankyti.

Cheb miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kart paminėtas 1061 metais, o tai reiškia, kad patogioje vietoje, šalia  Ohře upės ir Fichtel kalno papėdėje, esantis miestas, kaip gyvenvietė įsikūrė bei egzistavo gerokai anksčiau. Patogi geografinė vietovės padėtis lėmė nuolatinę savininkų kaitą ir nesibaigiančius karinius konfliktus. Pirklių ir amatininkų mėgstamas kaimas 1723 m. tapo laisvu, nepriklausomu miestu su laisvo miesto teisėmis, todėl nenuostabu, kad nuolatos pasižymėjo daugiakultūrine, įvairių etninių grupių vietove. Ir šiai dienai, vos keli žingsniai nuo senamiesčio galima rasti visą azijietišką rajoną su standartiniais nagų salonais, pigių niekučių parduotuvėmis ir azijietiškos kultūros kvartalu. Toliau senamiesčio mano galva nelabai ir verta klajoti.

Cheb turgaus aikštėje (senamiestyje) yra grupė pastatų, kurie pastatyti vėlyvuoju gotikiniu periodu ir yra vadinami Špalíček. Vienuolika išskirtinių aikštės pastatų datuojami 1472 m. Žalios spalvos pastatas (pirmoje nuotraukoje) priklausė Wrendl disnastijai, virš įėjimo yra šeimos herbas ir spėkite kas čia dažnai lankėsi ir apsistodavo būtent šiame name? Kas gi kitas, jei ne visame regione populiarus poetas Johann Wolfgang Goethe!

Shopkeepers Lane - siaura viduramžių gatvelė

Tarp namų galima paeiti ir siauručiu praėjimu, vadinamų pirkių keliu. Tai tipinis viduramžių miesto kelias - tamsus, neapšviestas siauras kelias tarp namų dažnai buvo užverčiamas iš namų išmetamomis maisto atliekomis ir šiukšlėmis. Juose greit apsigyvendavo gausybė žiurkių, kurios platindavo mieste ligas, kurios netrukus virsdavo pandemijos, kaip pavyzdžiui, buboninis maras, nusinešęs didžiąją dalį viduramžių miestų populiacijos. 

 

Viešint ar lankant Cheb, tiesiog privaloma aplankyti St.Nicholas and Elzabeth bažnyčią, pastatytą 13 amžiuje. Trinavės bažnyčios tik vakarinis fasadas ir vakarinė arka liko originalios romaninės bazilikos stiliaus, visa kita atstatyta vėlyvuoju gotikiniu stiliumi. Po bažnyčioje kilusio gaisro 1742 m. bažnyčioje iškilo barokinio stiliaus kupolas, o bažnyčios bokštai- dvyniai buvo sunaikinti Vokietijos armijos Antrojo pasaulinio karo metais ir atkurti tik 2008 m. Visgi, reiktų įvertinti viduje išlikusias 15-ojo amžiaus freskas, 18-ojo amžiaus originalias barokinio stiliaus statulas ir paveikslus. Tamsus bažnyčios eksterjeras, priplėkęs oras ir autentiškumu kvėpuojantis mūras suvirpino jau primirštas istorikės sielos stygas...

Na, ir jei būtų mano valia, būčiau dar aplankiusi Cheb pilį, statytą 12 amžiuje, kuri greičiausiai kupina istorijos, karališkų vestuvių, išdavysčių ir praeities didybės. Internete atrodo įspūdingai, gal net geriau nei senamiesčio pastatai.

------------------------------

Nepykite, bet... turiu dar porą labai svetingų Karlovy Vary krašto vietovių, kurios pripildė širdį džiaugsmo paskutinę kelionės dieną. Tačiau šis įrašas akivaizdžiai per ilgas, įspūdžių per daug. Logiška, kad bus dar viena, tik jau trumpesnė dalis apie šią vasarišką kelionę bei galutiniai įspūdžiai iš pirmą kart lankytos Čekijos.

LAUKITE TĘSINIO KITOJE DALYJE.

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė

PR-Sample

#zivykraj #karlovarskykraj  #visitczechrepublic  #czechrepublic  #czechtourism  #spaatostogos   #aplankykitecekija