APLANKĖM. Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis (Šilalės raj.). Ten, kur stovėjo kunigaikščio Gedimino pilis.

Šilalės rajonas garsėja piliakalnių gausa, jų čia net 34! Tarp kurių ir lankytojų ypatingai pamėgtas, Padievaičio arba Kvėdarnos piliakalnis, garsus savo turtinga istorija, gražia aplinka ir patogia lankymui vieta. Praeitą savaitgalį, skaisčiai šviečiant saulei bei pučiant nemenkam pavasario vėjeliui, už parankės griebėme tėvelius ir skubėjome apžiūrėti 2021 m. atnaujinto, sutvarkyto piliakalnio.

Padievaičio arba Kvėdarnos piliakalnis yra 2 km į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante. Tai didelio archeologinio komplekso centrinė vieta. Be paties piliakalnio kompleksą sudaro į šiaurę nuo jo suformuotas įtvirtintas papilys, iš visų pusių piliakalnį ir papilį juosianti papėdės gyvenvietė, į pietus nuo piliakalnio, kitapus Vėžos (Druskio) upelio, dunksantis mitologinis akmuo, vadinamas Velnio Sostu, bei toliau į pietryčius nuo jo, aukštumoje esantis VI–XII a. senkapis.

2021 metais baigti Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete tvarkybos darbai. Piliakalnio krantus skalauja Jūros upė, todėl buvo ypatingai svarbu sustiprinti upės ardomą krantą, sutvirtinti griūvančius šlaitus ir stabilizuoti paviršinės bei mechaninės erozijos pažeistas vietas. Upės pakrantėje pastatytos akmenų atramos, įrengtos bunos. Visa tai padaryta sutvirtinti krantą ir apsaugoti piliakalnį nuo tolimesnio ardymo. Archeologinio komplekso teritorijoje atlikti kraštovaizdžio formavimo darbai: pašalinti menkaverčiai medžiai, krūmai, dalis augmenijos, įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, laiptai, tilteliai, poilsio zona, mašinų stovėjimo aikštelė, Jūros upės pakrantėje baidarininkų išlaipinimo – laipinimo vieta. Yra patogi pavėsinė, įrengta laužavietė su vieta sriubai virti, erdvus (ir švarus) lauko tualetas su galimybe juo pasinaudoti ir neįgaliems.

Koordinatės: 55°32′17″ š. pl. 21°59′46″ r. ilg. (ž.)

Vieta:              Šilalės rajonas

Seniūnija: Kvėdarnos seniūnija

Aukštis:    12-16 m

Plotas         55x8-10

Priešpilis  gyvenvietė

Naudotas        I tūkstantmečio I p.-XIV a.

Žvalgytas 1902, 1964, 2018

PADIEVAIČIO (KVĖDARNOS) PILIAKALNIS

Šiame piliakalnyje lokalizuojama didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino (1316-1341) pilis, čia pastatyta greičiausiai XIII a.pab. Pilis šioje vietovėje buvo reikalinga apsaugoti kraštą nuo regione įsigalinčio Ordino, kuris jau buvo užvaldęs kaimynines kuršių ir skalvių gentis. Valdant didžiajam kunigaikščiui Vyteniui (1295–1316), čia gyveno ir Žemaitiją gynė jo brolis Gediminas, kurio vardu ir buvo pavadinta pilis. Rašytiniai šaltiniai mini, kad 1305 m. žiemą pilį buvo apsupę Kionigsbergo komtūro Eberhardo iš Firneburgo vadovaujami kryžiuočiai, pusę dienos išstovėję prie pilies sienų, tačiau atsitraukė nieko nepešę. 1317 m. birželio 24 d. Ragainės komtūras Fridrichas iš Libencelės su 150 vyrų turėjo užimti Gedimino pilį, tačiau įstengė tik sudeginti papilį. 1324 m. gegužės 22 d. Ragainės komtūras Ditrichas iš Altenburgo su 44 broliais ir 400 Sembos ir Notangos vyrų apyaušryje netikėtai vėl užpuolė Gedimino pilies papilį, jį sudegino ir nužudė visus jame buvusius ir pilyje nespėjusius pasislėpti žmones. 1329 m. žiemą didžiulio žygio į Medvėgalį metu kryžiuočiai Gedimino pilį sunaikino ir nuo to laiko istorinių duomenų apie ją nebėra.

Nors garsiausi įvykiai minimi XIII a, tačiau archeologiniai tyrimai (atlikti doc. dr. Gintauto Zabielos) nustatė, kad teritorijoje gyventa jau nuo II a., o intensyviausiai piliakalnis naudotas XII - XIV a. Archeologinių žvalgymų metu rasti arbaleto strėlių antgaliai leidžia teigti, kad čia būta smarkaus susirėmimo. Vokiečių kronikų užrašai ir naujausi archeologiniai radiniai tik patvirtina hipotezę, kad būtent čia yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, kurią galutinai sunaikino šį kraštą aktyviai puolę kryžiuočiai. Gyvenvietės teritorijoje rasta pasaginių segių, smeigtukų, kabučių, apyrankių, žiedų bei kitų žalvarinių papuošalų, kuriuos galimai žmonės nešiojo dar pirmaisiais amžiais po Kristaus. Itin vertingas radinys - keturios romėniškos monetos. Monetos įrodo, kad ir žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija. Padievaičio piliakalnis bei jo teritorija apipinta mitais bei pasakomis. Senieji pasakoja, kad ant šio piliakalnio buvo kūrenama šventoji ugnis, ją kūreno vaidilutės. 

Aukuras piliakalnio viršūnėje

Piliakalnio aikštelė archeologinių tyrimų metu plačiau tyrinėta šiaurinėje dalyje pylimo papėdėje ir pietinėje dalyje, spėjamo pylimo vietoje. Pylimo vietoje fiksuotos 8 stulpavietės, priklausiusios aikštelės rytiniame krašte stovėjusiai gynybinei sienai. Griovyje ir šlaite aptikti  1,4 m. storio kultūriniai sluoksniai rodė didžiulius žemės kasimo darbus, rengiantis statyti pilį. Prie pilies būta nemenkos gyvenvietės, kuri nuo piliavietės buvo nutolusi 400 m. atstumu šiaurės kryptimi. 

Nuo pilies sunaikinimo XIV a. apleistą piliakalnį pradėjo ardyti Jūra (upė), iki mūsų dienų nuplovusi jo gerą pusę. Papilį ir papėdės gyvenvietę žalojo arimai, sunaikinę didumą čia buvusio kultūrinio sluoksnio. Statūs šlaitai apaugo medžiais, o aikštelę bei pylimą apgadino praėjusių karų palikti apkasai. Ir lankymo metu pastebėjome kelias nuošliaužas upės link, akivaizdu, kad piliakalnis ir toliau ardomas upė vagos, palaipsniui siaurėja ne tik dėl dalies nuartos teritorijos, bet ir žmonių veiklos kertant medžius, pavasarinių upės potvynių ir buvusių duobių - šlapių vietų, kurios suformuoja giluminius dirvožemio pokyčius.

Ant piliakalnio - galimybė "pasimatuoti" improvizuotą sostą. Nuo jo puikiai matosi apylinkės :)

VELNIO SOSTAS - PADIEVAIČIO AKMUO

Pietrytinėje Padievaičio piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (Druskinio, Vėžos) upelio krante guli apytikriai 1,6 x 1,8 m dydžio ir 0,7 m. aukščio akmuo, vadinamas Velnio sostu, o kai kur tiesiog Padievaičio akmeniu. Krikščionybės laikais apie akmenį sklandė legendos, - vietiniai pasakoja neva ",,kartą velnias susipyko su ponu, todėl jis nutarė sudaužyti bažnyčią. Aplakstęs miškus ir laukus, susirado akmenį ir pradėjo tempti link bažnyčios. Bet beeidamas pavargo ir pasidėjęs naštą prie upės, nutarė pailsėti. Bet kai atsisėdo ant akmens ir aptingo. Besėdint praėjo ir pyktis. Todėl kai jis atsikėlė, akmenyje buvo įspausta didelė duobė, o pats velnias pašoko ir nudūmė pastatęs ragus.“

Taip pat pasakojama, kad prie piliakalnio buvus velnių mokykla, kad ten, kalno apačioje, yra toks akmeninis krėslas, ant kurio senas velnias sėdėjęs ir mokęs savo vaikus. Velnio akmuo – sostas yra vienintelis toks Lietuvoje ir toli už jos ribų, tačiau į tyrinėtojų akiratį ši šventvietė pateko tik Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Vietos gyventojų pasakota, kad vyriausias velnias čia užrašinėjo žmonijos nusikaltimus, o vėliau pats už bausmę buvo pakartas… Kitų teigimu, ant akmens sėdėdavęs pilies viršininkas. 

Vėjo suvelti, bandėme įsipatoginti ant akmeninio sosto

Ilgą laiką akmuo buvo siejamas su pagonių šventavietės vieta. 1971 m. archeologai, vadovaujami Vytauto Urbanavičiaus ištyrė, kad iš ties prie akmens galėjo būtų pagoniška šventavietė. Velnio Sostą nuo upelio pusės juosė didelių riedulių puslankis, kurio centre aptikta 1,5 m gylio ugniavietė su aukojimo pėdsakais. Šių tyrinėjimų metu buvo iškelta hipotezė, kad šventvietė ir ritualinis akmuo galėjo būti šlaito viršuje, į žemę smailiuoju galu ir patogiai atsisėdus, nuleidus kojas ant žemės, buvo žvelgiama į Padievaičio piliakalnį. Taip galėjo būti net iki 1569 m., kuomet Kvėdarnoje buvo pastatyta pirmoji parapinė bažnyčia. Naujausi tyrimai rodo, kad akmuo-sostas iš šlaito viršuje buvusios šventvietės buvo nuverstas (ar natūraliai nuslydo) XVI a. antroje pusėje ar XVII amžiuje. Tačiau žemai, ant Druskinio kranto, senosios religijos šventvietė dar kartą atgijo. Po sostu buvo pakišta nemažų akmenų, išlyginta jo padėtis. Manoma, kad šventvietei dar priklausė septynių akmenų pusratis nuo upelio pusės (šiandien iš žemės kyšo tik trijų viršūnės). Padievaičio akmuo yra unikalus archeologijos, istorijos ir  mitologijos paminklas. Kultūriniu požiūriu, tai seniausia Lietuvoje kėdė, tikras sostas, kuris siejamas su XIII a. pabaigoje – XIV a. pirmoje pusėje Padievaičio piliakalnyje stovėjusia Gedimino pilimi. Ant akmens sėdėdavo pilies viršininkas, galbūt ir būsimasis Lietuvos valdovas Gediminas arba žynys. Čia taip pat galėjo būti duodamos ir priimamos žemaičių didikų priesaikos.

Druskio (Druskinio) upelis

Ant akmens prisėdome ir sostą pasimatavome visi iš eilės, tačiau turiu pastebėti, kad patogios padėties rasti nepavyko, atrodo kairioji koja nepatogiai, nenatūraliai vis tenka taisyti. Taip yra dėl to, kad sėdantis ant ant akmens bandome remtis į akmeninį atlošą. Akmeniui buvo šlaito viršuje dalis jo greičiausiai buvo įkasta į žemę, tad buvo ženkliai patogiau atsisėsti patogiai padėjus kojas ant žemės. 

Įdomu ir tai, kad nuo Padievaičio kalno viršūnės puikiai girdisi prie akmens kalbančiųjų žodžiai, nors atstumas ne toks jau mažas.

Velnio sosto akmuo nuo piliakalnio

PADIEVAIČIO KABANTIS TILTAS

Padievaičio piliakalnio papėdėje, per Jūros upę nutiestas 'beždžionių', t.y. kabantis tiltas, kuris dar praeitais metais buvo nutrūkęs, o šiais metais vėl sutvarkytas ir pasivaikščioti smagiai linguojant į šonus bei aukštyn - žemyn, labai smagu. Šiuo metu tiltą supantys medžiai ir augalija dar nesužaliavusi po žiemos, tačiau vasaros metu šis tiltas greičiausiai nuostabiai atrodytų tiek nuotraukose, tiek fiksuojant malonius prisiminimus akimis.

Ankstyvas pavasaris piliakalnių lankymui nėra pats tinkamiausias metas, gamta dar skurdi ir vaizdus pagyvina tik intensyviai žalios žolės vaizdas, trūksta žalių medžių ir krūmų. Visgi, giriu ilgą, didelį piliakalnio kompleksą, įdomią istoriją ir puikiai sutvarkytą aplinką. Piliakalnio kompleksas puikiai pritaikytas įvairiam turizmui: tiks tiek pasivaikščiojimui pėsčiomis, sekant istorijos, senosios religijos ar mitologijos pėdsakais ar tiesiog mėgaujantis gamta. Ir dailus ne tik piliakalnis, tačiau labai žavingas ir Jūros vingis su keliomis akmenų pakopomis, vandenyje supiltais akmenų bumais. Vietovė patiks vandens sporto mėgėjams, baidarininkams, kur galima atsikvėpti po irklavimo. Piliakalnio komplekse pilna fotogeniškų (žinoma, vasaros metu) vietų, kurios tiks ieškantiems gražių kadrų ar švenčiantiems šeimos šventes. Būtinai aplankysiu dar kart, kai viskas sužaliuos!

Padievaičio piliakalnio ieškokite:

2 km nuo Kvėdarnos, Šilalės raj.

Vietos koordinatės: 55.53848642237707, 21.996321712924228

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė