Skaitau aš lėtokai, bet noras skaityti niekur nedingo. Na kaip, būna dienų, kai į knygą negaliu pažiūrėti, kaip ir būna dienų, kai jai esu tiesiog pavargusi, tačiau iš esmės skaityti aš labai noriu. O pastaruoju metu skaitau viską ir apie viską. Puikiai pamenu, kai mokyklos laikais galėjau skaityti viską, ką noriu, paskui studijų metu - išskirtinai tik mokslinę literatūrą, tokiais dideliais kiekiais, kad svajojau apie laikus, kai vėl galėsiu skaityti savo malonumui. Bet tie laikai atėjo negreit - užsienyje literatūros lietuvių kalba neturėjau, tad per kelis metus perskaičiau tik kelias knygas anglų kalba, o grįžus galvą užkroviau emocinėmis problemomis ir visiškai neturėjau noro skaityti. Šiai dienai labai džiaugiuosi pagaliau aiškiai nusibrėžusi 'knygos skaitymo' laiką, po visų vakarinių vaikiškų pasakų, po visų dienos darbų. Šį kart baigiau Collen Hoover "Ką praleidau, kol miegojai" ir tiesiog nekantrauju pasidalinti savo mintis apie kūrinį, kurį skaitydama vis aša...