PERSKAIČIAU. E. L. James "Grėjus"
Nors mano knygų lentynoje gyvena garsioji "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" trilogija, tačiau ją įsigijau kai laukiausi, ir paskaičiusi porą puslapių supratau, kad tokiu gyvenimo etapu paprasčiausiai nenoriu skaityti būtent tokios knygos. Todėl palikusi kitam gyvenimo periodui taip ir neperskaičiau. Šiuo metu gyvenu svečiuose ir prižiūriu giminaičio namus, todėl pasižiūrėjusi jų biblioteką į rankas paėmiau "Grėjus" knygą, kurią ne kartą knygynuose buvau paėmusi į rankas, pavarčiusi ir vėl padėjusi atgal. Domino, bet niekad nesusigundžiau imti ir įsigyti.
Knygoje istorija turėtų būti pasakojama trilogijos personažo, vyro akimis. Pradėti nuo šios knygos galbūt nėra pati geriausia mintis, tačiau kol esu čia, ir pati nesusigundžiau šios knygos pirkti, nusprendžiau imti ir perskaityti.
"Ji pamatė mano tikrąjį veidą. Pamatė, kad esu pabaisa. <..> Aš... kas aš?"
Citata, p.504.
Anotacija. „Naująją knygą skiriu tiems skaitytojams, kurie jos prašė ir prašė, prašė ir prašė. Kristianas – įvairiapusis personažas. Skaitytojams įdomūs jo troškimai, elgesio motyvai ir, žinoma, praeitis. Be to, visi, kurie mylėjome, žinome, kad kiekviena meilės istorija turi dvi puses.“
Kristianas Grėjus kontroliuoja viską. Jo pasaulis tvarkingas, drausmingas ir visiškai tuščias, – iki tos dienos, kai į jo kabinetą įvirsta Anastazija Stil su besiplaikstančių plaukų kupeta. Kristianas mėgina ją pamiršti, bet jį nelyginant audra užklumpa jausmai, kurių jis nesuvokia ir kuriems negali atsispirti. Kitaip nei anksčiau pažinotos moterys, drovi ir nepatyrusi Ana, rodos, mato Kristianą kiaurai, ir ne tik kaip verslo genijų ir prabangiuose apartamentuose įsikūrusį turtuolį, bet ir kaip žmogų, kurio širdis šalta ir skaudžiai sužeista.
Atviras Kristiano Grėjaus pasakojimas suteikia jau pažįstamai istorijai šiurkštesnį, geismingesnį ir seksualesnį kontekstą. O geriausia, kad šioje knygoje suteikiama galimybė sužinoti slapčiausias ir tamsiausias Kristiano Grėjaus mintis.
E. L. James - buvusi televizijos vadovė, britų rašytoja, pasirinkusi Ericos Leonard James slapyvardį. Ko gero garsiausio visų laikų erotinio trilerio kūrėja. Autorė įspūdingo populiarumo sulaukė, parašiusi savo garsiąją ir bestseleriais tapusią trilogiją: „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“, „Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių“. Ryški, jaudinanti ir skandalinga knygų serija tapo apkalbų objektu visame pasaulyje. Jos nupirkta velniškai daug, vien per vienus metus trilogiją įsigijo apie 80 milijonų skaitytojų, ji išversta į daugiau kaip 50 kalbų. Erica akimirksniu buvo įrašyta į žurnalo Time sudaromą 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, o 2013 metais žurnalo Forbes duomenimis paskelbta geriausiai apmokama metų rašytoja. Kino industrijos gigantai Universal Pictures ir Focus Features sukūrė „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ ekranizaciją.
Nors neskaičiau "Penkiasdešimt pilkų atspalvių", tačiau pirmąją dalį mačiau kino teatre su vyru, ir tada, prie kavos aptarinėjant požiūrį į skandalingąjį filmą supratau, kad vyrai ir moterys šios autorės darbus suvokia visiškai skirtingai. Vyrai draugai šios istorijos centre mato lovos reikalus ir santykius, kai tuo tarpu moteriškos lyties draugės - meilės istoriją ir sudėtingą skirtingų žmonių kelią į santykius.
"Grėjus" knygoje viskas pateikiama iš vyriškosios Kristiano pusės, todėl čia siužetas lygiai toks pat, kokį pasakojo Anastazija "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" knygoje, tik į viską žvelgiama vyriškomis akimis. Visa istorija, prasidėjusi nuo troškimo ir geismo kitokiai nei jo aplinkai įprasta moteriai Anai, nepastebimai virsta į meilę ir norą patirti kartu 'daugiau'. Knygoje tas daugiau įvardijami kaip "širdelės ir gėlytės", įprasti pasimatymai ir vaniliniai lovos reikalai. Atrodo pats Grėjus nepastebi, kaip siekdamas nuolankiosios sutarties su jaunute Ana įklimpsta ne tik į poreikio tenkinimą, sadistinius žaidimus, bet ir ima jausti šiltus jausmus, nors... knyga taip ir baigiasi jam nesuvokus, kad jis tikrai pamilo... Čia visažinis skaitytojas perskaičius knygą tai suvokia. O Kristianas darydamas krūvą naujų išimčių, pasakodamas Anai daugiau negu kam kitam, lakstydamas paskui merginą ir pildydamas kuklius jos įgeidžius dažnai pats savęs klausia "kodėl?" ir "ką ji su manimi daro?"...
Knygoje elementarus romantinis siužetas apipintas vaikystėje ne tik fiziškai, bet ir emociškai sužaloto Kristiano siekiu kontroliuoti esamą situaciją ir patirti malonumą jam žinomais būdais. Emociškai sunki pagrindinio herojaus vaikystė knygos siužeto vingiuose aiškėja po truputį, kartu su Kristiano trumpais prisiminimais ir košmariškais sapnais. Jeigu pradžioje knygos herojus iš tiesų atrodo šaltas ir net pabaisiškas, tai senkant neperskaitytiems puslapiams jo darosi vis labiau gaila, imi suvokti sadistiško elgesio poreikį ir tą žūtbūtišką siekį viską kontroliuoti. Manau, kad autorės knygos tapo populiarios būtent dėl atvirų sekso scenų, detalių gausa, smulkmeniškų pasakojimų, kurie tiesą sakant dažnai kartojasi tokiais pačiais išsireiškimais, dažnai naudojami tokie pat žodžiai. Ir jei ne kita veiksmo scenos vieta, skaitydamas pagrindinio herojaus mintis pajauti lengvą dejavu jausmą - visa tai jau buvo. Kad ir Anos persekiojimas, kurį aš visgi linkusi įvardyti rūpesčiu. Pačios Anos emocijų ir pozicijos čia mažai, tik tiek, kiek autorė perteikia dialogais, susirašinėjimu elektroniniais laiškais ir veikėjo perskaityta Anos kūno kalba. Kuri čia sakyčiau nepaprastai tiksli - ar gali kas nors taip gerai pažinoti žmones, kad iš gesto ar žvilgsnio visuomet perskaityti žmogaus mintis ir suvokti, kaip jis jaučiasi? Vertinant Kristiano patirtį tai atrodo visai normalu, tačiau realybėje visiškai ne.
Knygoje elementarus romantinis siužetas apipintas vaikystėje ne tik fiziškai, bet ir emociškai sužaloto Kristiano siekiu kontroliuoti esamą situaciją ir patirti malonumą jam žinomais būdais. Emociškai sunki pagrindinio herojaus vaikystė knygos siužeto vingiuose aiškėja po truputį, kartu su Kristiano trumpais prisiminimais ir košmariškais sapnais. Jeigu pradžioje knygos herojus iš tiesų atrodo šaltas ir net pabaisiškas, tai senkant neperskaitytiems puslapiams jo darosi vis labiau gaila, imi suvokti sadistiško elgesio poreikį ir tą žūtbūtišką siekį viską kontroliuoti. Manau, kad autorės knygos tapo populiarios būtent dėl atvirų sekso scenų, detalių gausa, smulkmeniškų pasakojimų, kurie tiesą sakant dažnai kartojasi tokiais pačiais išsireiškimais, dažnai naudojami tokie pat žodžiai. Ir jei ne kita veiksmo scenos vieta, skaitydamas pagrindinio herojaus mintis pajauti lengvą dejavu jausmą - visa tai jau buvo. Kad ir Anos persekiojimas, kurį aš visgi linkusi įvardyti rūpesčiu. Pačios Anos emocijų ir pozicijos čia mažai, tik tiek, kiek autorė perteikia dialogais, susirašinėjimu elektroniniais laiškais ir veikėjo perskaityta Anos kūno kalba. Kuri čia sakyčiau nepaprastai tiksli - ar gali kas nors taip gerai pažinoti žmones, kad iš gesto ar žvilgsnio visuomet perskaityti žmogaus mintis ir suvokti, kaip jis jaučiasi? Vertinant Kristiano patirtį tai atrodo visai normalu, tačiau realybėje visiškai ne.
Erotinių romanų ar atviresnio žanro knygų esu skaičiusi ne vieną. Sekso ir atvirų scenų knygoje tikrai daug, bene kiekviename knygos lape, šiuo atveju romantiškumo tik trupinėliai. Knyga tikrai nėra skirta nei jaunam skaitytojui, nei paaugliui - siužetas dažnai būna toks atviras, kad rekomenduočiau tik brandžiai asmenybei, paprastai tariant, suaugusiam skaitytojui. Turiu pastebėti, jog aprašymo stilius nebuvo jaudinantis ar įsukantis į emocijų kamuolį ir nusinešantis kartu per knygos puslapius. Galbūt rašytoja, siekdama mintims suteikti vyriško grubumo ir konkretumo, dėstydama mintis jas "sukapojo'. Knygoje Grėjus dažnai pats sau prieštarauja, tačiau atrodo puikiai žinantis savo pagrindinį tikslą - turėti Aną sau! Iki pat knygos paskutiniųjų puslapių neapleidžia mintis, kad Kristianas Grėjus aklas ir nemato savo tikrųjų jausmų, o greičiausiai, tiesiog nenori jų pripažinti. Ir paskutiniais sakiniais jis siekia susigrąžinti Aną, tačiau neaišku, ar jis jau pasiruošęs daryti didelius kompromisus ir aukoti savo griežtas taisykles vardan "daugiau" su Ana, vardan Anos? Knyga baigiasi sulig pirmąja trilogijos dalimi, tad lieka neaiški pagrindinio veikėjaus pozicija ir paliekama intriga (tik tokiems skaitytojams, kaip aš, kurie neskaitė trilogijos). Na, o šios istorijos tęsinį reiktų perskaityti antroje ir trečioje trilogijos dalyje, tik jau Anos, o ne Kristiano akimis. Ar bus ir Grėjaus knygos tęsinys jo mintimis ir virsmu į jaučiantį ir mylintį vyrą, galima tik paspėlioti. Visa tai priklausys nuo rašytojos E. L. James.
Manau ši knyga patiks erotiško, atviresnio siužeto mėgėjoms ir karštoms "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" trilogijos gerbėjoms. Net ir perskaičius visas tris trilogijos dalis, skaitytojai šioje knygoje, sekdami tais pačiais siužeto vingiais, atras Kristiano Grėjaus minčių, abejonių, kovos su savimi akimirkų bei vaikystės prisiminimų nuotrupų, kurių trilogijoje (aprašomoje Anos akimis) nėra. Tik ar tas pats siužetas, įvykiai nebus nuobodūs skaityti ir ar knyga paliks ryškesnį įspūdį, kai viską, kas nutiks jau žinai?
"Tu visai kitokia nei tos moterys, kurias pažinojau anksčiau. <...> Kai susipažinau su ja, pajutau, kad gyvenu. Pastarosios kelios savaitės buvo labiausiai jaudinančios, labiausiai nenuspėjamos ir nuostabiausios mano gyvenime. Susigundžiau iškelti koją iš nespalvoto savo pasaulio ir žengti į spalvotą..."
Citata, p.517.
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 560 p.
Pirkau: skolinausi, bet tikrai yra visuose knygynuose
Kainavo: apie 16,59 EUR
Ačiū, kad skaitote,
Gėlėta kosmetinė
uch kaip man patiko šitos knygos... skaičiau ir mėgavausi, atradau ir save, neslėpsiu. ir vyruką dar įtraukiau su žaisliukų bandymais. :D
AtsakytiPanaikinti