Ruta Sepetys "Tarp pilkų debesų" - santūrus rašymo stilius ir vienos šeimos istorija kelyje į tremtį

Pagaliau atsirado ūpo, noro ir šiek tiek laiko skaityti. Ir savo rimtesnius skaitinius pradėjau nuo rimtos tematikos, pastarųjų metų bestselerio - lietuvių kilmės amerikietės Ruta Sepetys pirmosios knygos "Tarp pilkų debesų", skirtos Stalino Pabaltijo valymo metodams, pasitelkiant trėmimus.

"Ruta Sepetys (g. 1967 m.) – gimė ir užaugo JAV, Mičigane, lietuvio išeivio ir amerikietės šeimoje. Užaugusi meną, knygas ir muziką mylinčioje šeimoje, Ruta Sepetys pasirinko studijuoti operą, tačiau galiausiai baigė tarptautinius finansus. Prieš pradėdama rašytojos karjerą, ji daugiau nei 20 metų dirbo muzikos srityje, kur padėjo menininkams ir dainų kūrėjams savo dainomis pasakoti istorijas. Šiandien tiek jaunuolių, tiek suaugusiųjų visame pasaulyje skaitoma rašytoja gyvena ir kuria Tenesio valstijoje.

Pasaulyje pripažintos autorės kūriniai išleisti daugiau nei 50 šalių ir išversti į 36 kalbas. Romanai „Tarp pilkų debesų" ir „Nelengvu keliu" tapo New York Times ir tarptautiniais bestseleriais, o romanas „Druska jūrai" pelnė ne tik New York Times bestselerio vardą, bet ir prestižinį Jungtinės Karalystės Carnegie medalį už literatūrą vaikams ir jaunimui. Daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžių, pelnęs istorinis romanas „Tarp pilkų debesų" ekranizuotas ir 2018 m. rudenį pasirodė pasaulio kino teatruose." 

"Du sovietų kareiviai stories peronu vilko kunigą surištomis rankomis ir purvina sutana. Už ką - kunigą? Antra vertus... o už ką - mus visus?"

Citata, p.51.

Anotacija. 1941-aisiais penkiolikmetė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža Liną į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia, jei liks gyva, įamžinti savo šeimos ir tūkstančio kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe, ji kuria ir siunčia meninius pranešimus, vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos žinią, jog jie - dar gyvi.

Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padedamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas? "Tarp pilkų debesų" - užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį. Tai santūrus, tačiau su dideliu jautrumu papasakotas skaudus istorijos laikotarpis, kai sovietų valdžios vykdyti masiniai trėmimai negailestingai griovė milijonų žmonių gyvenimus, santvarkos trynė ištisas valstybes iš pasaulio žemėlapio, tačiau nepajėgė palaužti žmoniškumo, meilės ir tikėjimo.

-------------------------------------------------------------------

Pirmiausia turiu pastebėti, kad tremtinių tema man toli gražu nėra nauja, nelabai įsivaizduoju ar kažkam ši tema gali būti absoliučiai nepažįstama? Mokyklos suole istorijos ir literatūros pamokų metu skirta nemenka dalis ne tik istoriniams faktams, tačiau ir literatūros kūriniams tremties tematika. Iki šiol labai aiškiai pamenu Dalios Grinkevičiūtės "Lietuviai prie Laptevų jūros", tikrais faktais paremtą skaudžią istoriją, kuri man regis ir buvo pirmoji kiek gilesnė pažintis su šio istorinio laikotarpio tematika. Negaliu pamiršti ir savo giminės istorijos - iš mamos pusės didžioji dalis artimųjų buvo išvežti Sibiro glūdumon, dauguma ten ir liko kaubūrėlių pavidalu ir tik viena teta grįžo Lietuvai atgavus nepriklausomybę bei pusę lūpų, lyg nenorėdama prisiminti pasakojo tremtinės gyvenimo nuotrupas. Tiesa, giminė išvežta ne šiaip sau - buvimas partizanais, ryšininkais ir miško brolių pagalbininkais tais laikais buvo akivaizdus nusikaltimas.

Knygoje paliečiama kiek kitokia tematika - regis visiškai nekaltą šeimą, nakties metu sovietai išveža iš namų, be jokių paaiškinimų ir regis be jokios priežasties. Sekant knygos puslapiais tos priežastys paaiškėja: pagalba bėgant į kaimynines šalis; buvimas intelektualu; ar garsiau išsakyta abejonė naujajam rėžimui galėjo reikšti kelialapį viena kryptimi. Istorija pasakoja penkiolikmetės lūpomis, akimis ir supratimu. Tad visiškai normalu, jog romanas kritikų dažnai vertinamas kaip paviršutiniškas. Prie kaltinimų autorei, neva neįsigilinus į tematiką, prisideda ir itin lengvas rašymo stilius. Knygos puslapius verčiau sparčiai ir perkaičiau vos per porą prisėdimų ir vieno atsivertimo autobuse. Nemenką įtaką stiliui daro ir romano orientacija - akivaizdu, kad tai amerikiečių jaunimui skirtas kūrinys, kuriame tyčia ar ne, vartojamas paprastesnis žodynas, trumpa sakinių struktūra ir gana lakoniškas rašymo stilius. Visgi autorė kai kuriuose siužeto vingiuose geba labai "gyvai" aprašyti vykstančią situaciją, kad regis jauti, kaip ant tavęs griūva žemės, siekiant įbauginti; skaitant jauti vaikų nesuvokimą, kas iš tiesų vyksta; atsargius suaugusiųjų žingsnius, kuriuos dažniau tenka tik numatyti pačiam skaitytojui, nei jie yra paminimi teksto eilutėse. Koją kišą, o gal kaip tik gelbsti (čia jau kaip kam patinka) ir vertimas iš anglų kalbos - akivaizdi angliškų/ amerikietiškų trumpų sakinių struktūra suteikia aprašymui lakoniškumo ir lengvos stilistikos pojūčio.

Tačiau tai nereiškia, kad romanas neįtraukia ar yra prastas. Išgalvotas pasakojimas, paremtas istoriniais faktais ir visuomenine atmintimi įtraukia ir paliečia galybę aktualių temų. Šalia žiaurių fizinių ir psichologinių kankinimų, nežinios ir baimės, kuri lietuvių skaitytojo jau tikrai nebegąsdina - tikriausiai baisu gali pasirodyti tik užsienio skaitytojams; aktualios ir svarbios tikrųjų vertybių, vilties, meilės, tylaus pasipriešinimo ir noro išgyventi liekant žmogišku temos. Pagrindine tematika autorė išskiria Linos Vilkaitės šeimos istoriją, kuri iš paauglės lūpų pabyra visa puokšte jaunatviško požiūrio persmelktu vertinimu. Čia ir neteisybės suvokimas, noras priešintis, jaunatviška kova, jausmai, noras išgyventi, ilgesys, mirtis, meilė, tylus nusivylimas, tačiau niekur, nei menkiausios užuomenos apie Linos abejingumą ar susitaikymą su esama situacija. Šalia žiaurių sovietų veiksmų, replikų, kaltinimų ar paniekos ištremtiesiems dar labiau išryškėja tremtinių savitarpio pagalba dalinantis paskutiniu duonos kąsniu su neturinčiais, bendravimu patyliukais dalinantis žiniomis apie Lietuvos ar artimųjų likimą; nors knygos pradžioje tie žmonės atrodo visiškai svetimi ir netgi abejingi vienas kitams, siužeto vingiuose tarpusavio palaikymas ir supratimas tapdavo vis stipresnis ir akivaizdesnis. Knygoje labai jaučiama "juoda" ir "balta" priešprieša, kurią sustiprina dar nebrandus paauglės požiūris, ypač pirmuosiuose knygos puslapiuose. Visgi, paviršutiniškas spalvinimas dviejomis spalvomis brandesniam skaitytojui, analizuojančiam visą krūvą nepaprastai įdomių šalutinių veikėjų nebus teisingas: čia ir vagiantis, tačiau su silpnesniais besidalinantis Andrius; su sovietais mieganti, bet tokiu būdu gelbstinti sūnaus gyvybę bei gaunanti maisto tautiečiams Arvydienė; nuolat dėl visko nepatenkintas ir nekorektiškas replikas mėtantis ponas Stalas, kuris kritiniais momentais palaiko saviškius; galiausiai vienas iš priežiūrėtojų, lenkų kilmės Kreckis, jautęs šiltus jausmui Vilkienei ir sunkiausiu momentu išgelbėjęs nuo mirties prie Laptevų jūros pašiūrėse sergančius ir mirštančius tremtinius.

Knygoje man įdomiausi pasirodė ne tiek istoriniai faktai, kiek įvairūs, išskirtiniai personažai bei jų elgsena kintant sąlygoms, jų nepaprasta savybė susivienyti ir palaikyti vieni kitus; padėti išgyventi silpnesniems. Regis pamirštas savanaudiškas siekis pirmiausia pasirūpinti savimi. Visgi, negalima nuvertinti ir istorinių knygos vingių - kelionės į Altajų regioną darbams bei ilgos kelionės prie Laptevų jūros, kur žiemą regis laukė tik vienas likimas - mirti. Tiesiog tai jau nebebuvo kažkas naujo ar šokiruojančio, o antroji dalis - Laptevų pajūris su stingdančiu šalčiu, ligomis ir badu man pasirodė labai panašus į knygos "Lietuviai prie Laptevų jūros" siužeto vingius, net menkiausiomis smulkmenomis bei detalėmis. Galiausiai ir pati knyga baigiasi ne taip, kaip tikėčiausi iš romano žanro literatūros: keliaujant per knygos puslapius su Lina ir ją supančiais. Gyveni, jauti, vietomis graudiniesi, vietomis ašaroji ar pyksti kartu su pagrindine heroje ir staiga viskas nutrūksta, o skaitytojui numetamas tik šeimą sukūrusios ir Lietuvoje jau gyvenusios Linos laiškas, po  daugybės metų, papildytas piešinaiais ir pasakojimais. Labai trūko stipresnės pabaigos, norėjosi sužinoti, kaip jiems pavyko grįžti dar akivaizdžiai sovietų okupacijos metais, kas jų laukė grįžus namo, su kokiais stereotipais teko susidurti ir kaip gyventi su praeities potyriais... Suprantu, kad visa ši istorija sukurta, bet man pritrūko, kaip beje ir daugumai, su kuo diskutavome knygos tematika.

Aš visiškai suprantu knygos autorę, kuri tiksline auditorija rinkosi pirmiausia jauną žmogų, kuris nežino Pabaltijo regiono įvykių, tik pora sakinių istorijos vadovėliuose susipažinęs su Stalino rėžimu, o apie tremties žiaurumus niekad net neįsivaizdavo. Iš ties knyga gera visiems, kurie domisi tautos istorija, nors pirma rekomenduočiau Dalios Grinkevičiūtės "Lietuviai prie Laptevų jūros". Jei tremtinių istorija jums jau išsemta, ar nėra aktuali (maža ką) knyga kuo puikiausiai susiskaitys kaip įdomus romanas, leidžiantis atsiskleisti krūvai asmenybių ekstremaliomis sąlygomis. Visgi labiausiai šią knygą rekomenduočiau jauniems skaitytojams, paaugliams ir jaunimui, kuriems lengvo rašymo stiliaus ir įdomios istorijos reikia tai pirmąjai pažinčiai su tai, kas vyko 1941-1954 metais.

"Leidausi per sniegą. Klampoti reikėjo apie penkis kilometrus. Štai tada ir išvydau ją. Tolumoje, kur susilieja žemė ir dangus, tarp pilkų debesų švystelėjo siaurutis aukso ruoželis. Žiūrėjau į gintarinę švytinčią juostą ir šypsojausi. Saulė sugrįžo."
Citiata, p.326

Žanras: užsienio rašytojo romanas; jaunimo literatūra

Autorius: lietuvių kilmės amerikietė Ruta Sepetys
ISBN: 9789955389644

Leidykla: Alma littera

Leidimo metai: 2018 (pirmas leidimas 2011 m)

Vertimas: iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė 

Formatas: 14,7 x 21,8 cm, kieti viršeliai

Puslapių: 336 p.

Pirkau: knygos.lt

Kaina: 7,35 EUR

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė