KELIAVOM. Medvėgalio archeologinis kompleksas. Aukštagirės kalnas ir apžvalgos bokštas. Bilionių piliakalnis. (Šilalės raj.)

Mes mėgstam tyrinėti įvairius Lietuvos kampelius, todėl šeimai kartas nuo karto organizuoju dienos išvykas, kurių metu išklausom kiekvieno šeimos nario poreikius, norus ir trokštamas veiklas. Tuomet kelias dienas iki kelionės daug naršau dėliodama maršrutą, atsižvelgiant į norus, oro sąlygas ir įdomesnius objektus esančius arčiau. Šį kart leidomės į mano gimtuosius kraštus, parodyti vaikui aukščiausio Žemaitijos kalno ir apylinkių, papasakoti legendų ir padavimų ir paiškylauti vienai dienai.

Mūsų maršruto pagrindinis taškas buvo Mėdvėgalio archeologinio komplekso (žemėlapyje Nr.1) apžiūra, tačiau buvau pasiplanavusi dar kelis objektus Varnių regioniniame parke. Iš ties ši vietovė labai patraukli tuo, kad žymiausiems pietinio parko objektams yra parengtas/ nupieštas dviračių maršrutas, tad su didesniais vaikais (tvirtai valdančiais dviratę transporto priemonę), galima leistis dviračių trasa ir nemažai objektų pamatyti daug patogesniais dviračiams, nei automobiliams keliais. Tačiau reiktų pažymėti, kad dviratininkams ir pėstiesiems skirtos trasos ilgis yra 23 km - keliaujant taku galima ne tik lankytinus objektus pamatyti, ežeringomis - kalvotomis apylinkėmis pasigrožėti, bet ir susipažinti su unikaliu Varnių regioniniu parku, jo gamtine ekosistema bei kultūriniu paveldu.  

Nors buvau suplanavusi aplankyti aštuonis lankytinus objektus, tačiau orai, planai ir nuovargis planus pakoregavo eigoje. Kaip visuomet į tokias keliones pasirengiame užkandžių ir gėrimų, rankšluosčius ir maudymosi kostiumėlius, po komplektą papildomų drabužių šiltesniems ir vėsesniems orams - nes su tokia vasara niekad nežinai, kas laukia pusvalandžio bėgyje.

1. Medvėgalio archeologinis kompleksas
2. Aukštagirės kalnas ir apžvalgos bokštas
3. Bilionių (Švedkalnio) piliakalnis
4. Paršežerio ežeras ir stovyklavietė.

1. MEDVĖGALIO ARCHEOLOGINIS KOMPLEKSAS

Archeologiniame Medvėgalio komplekse yra kelios kalvos: aukščiausia Medvėgalio; Pilies kalno (ant kurios stovėjo pilis), Piliorių (gyvenvietės); Sumuonų (gausiai apžėlęs augmenija); Ąžuolų; Alkos (pagonybės) ir Bevardžio. Ant beveik visų lipome, bet daugiausiai mūsų dėmesio sulaukė pirmosios trys. Į kompleksą įtraukiama ir Kūlgrinda, gynybiniai pylimai.

MEDVĖGALIS ir PILIES KALNAS

Nei vienas Žemaitijoje esantis kalnas nėra toks didingas ir taip gausiai apipintas legendomis, kaip aukščiausias Žemaitijoje esantis kalnas, vienas iš piliakalnių grupės, sudariusios gynybinę liniją, saugančią nuo kryžiuočių puolimo ne tik Žemaitiją, tačiau ir likusias Lietuvos žemes. 

Nuo Medvėgalio žvelgiant į Pilies kalną. Toliau matoma ir dalis Piliorių kalno

Vaizdas į Medvėgalį, nuo Pilies kalno

Medvėgalio piliakalnis išsidėstęs Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 12 km į pietus nuo Varnių, Karūžiškės dvaro laukuose. Tai  ledyninės kilmės Žemaičių aukštumos dvikuprė kalva. Piliakalnio šlaitai statūs, 25–26 m aukščio. Aikštelė trapecinė, 30 × 90 m dydžio. Piliakalnis buvo įtvirtintas 3 grioviais. Aikštelės kraštus juosė pylimas, dabar siekiantis 1–1,5 m aukščio. Žemiau jo yra 2,5–10 m pločio ir iki 1 m gylio grioviai, už kurių supiltas iki 2 m aukščio antrasis pylimas. Žemiau jo yra antrasis griovys (3 m pločio, 0,5 m gylio), už jo – nedidelis pylimas ir trečiasis 40 m pločio, 4 m gylio griovys. Piliakalnio šoniniuose šlaituose grioviai jungėsi. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje rasta I mūsų eros tūkstantmečio gyvenvietės liekanų. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra pelkė, per kurią buvo nutiesta kūlgrinda. Beje, kūlgrindos ieškojome - karštą dieną atsigaivinti vandens telkinyje būtų buvusi palaima, tačiau atrodo, kad iš jos liko tik šlapesnės vietos, gausiai apaugusius krūmokšniais. Greičiausiai anksčiau įrengta kūlgrinda iki šių dienų nebėra išlikusi.

Aukštesniojoje kalvoje XIX a. buvo laidojami vietos dvarininkai Bytautai. Šiems dvarininkams priklausė Karūžiškės dvaras, jie garsėjo savo žiaurumu. Dėl ant kalvos esančių kapų, kalva dar vadinama kapinių kalnu arba dažnai galima išgirsti, kad Medvėgalis turi Karūžiškės kalno pavadinimą.

Mevėgalio kalnas turi dvi viršūnes, ant kurios aukštesnioji - aukščiausiai virš jūros lygio Žemaitijoje esantis taškas, o žemesnioji (pietinė) viršūnė šiuo metu vadinama Pilies kalnu. Istoriniuose šaltiniuose 1316 m. minima medinė Medvėgalio pilis, kur sakoma, kad 1316 m. ją puolė kryžiuočiai. Medvėgalio kalnas priklausė ilgai, tarpusavyje glaudžiai susijusiai žemaičių apsauginių tvirtovių grandinei kuriai priklausė ir Padievyčio, Vedrių, Bilionių, Lopaičių, Baltininkų, Girnikų, Alkos, Šimėnų, Treigių, Paršpilio, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos ir Girgždutės piliakalnių pilys. Įsivaizduokite, piliakalnyje nuo pilies viršūnės. atidžiu žvilgsniu apylinkes nuolat stebinčius sargybinius ir vos pastebėjus krūmokšniais sėlinančius priešo karius ar tolumoje pasirodžiusią kryžiuočių kariauną, - iš kart buvo degamas specialus laužas - signalas, kuris perduodavo žinią arčiausiai esančioms pilims. Sekanti tuoj pat degdavo tokį pat signalinį laužą ir netrukus visa grandinė žemaičių krašto gynėjų žinojo apie puolimą ir turėdavo laiko pasirengti. O tuomet jau karšta derva, nuo kalnų riedantys milžiniški akmenys, ilgos svaidomos ietys, o prireikus ir apgaulingas "pasitraukimo" manevras, laviruojant gerai pažystamais kūlgindos takais. Nežinantys praėjimų per pelkes, sunkiais šarvais apsitaisę kryžiuočiai greit skęsdavo pelkėtuose vietose, tad skaičiumi ženkliai nusileidžiantiems žemaičiams nugalėti tokio tipo gynybinėse kovose buvo ženkliai lengviau. Ir pergalei visuomet buvo svarbi greita ir aiški komunikacija, geras apylinkių pažinimas ir gynybinės pozicijos aukščiau.

Pilies kalnas nuo Piliorių piliakalnio

Visgi galiausiai, 1329 m. Medvėgalio medinė pilis buvo sudeginta kryžiuočių, o kalno gynėjai priversti krikštytis. Ne paslaptis, kad žemaičiai taip krikštijosi ne kartą, tad vos pasitraukus kryžiuočiams, vėl buvo grįžtama prie pagonybės. Rašytiniuose šaltiniuose iš viso minima apie 20 Ordino žygių prieš Medvėgalio pilį - piliakalnį ir labai didelė tikimybė, kad jų būta ženkliai daugiau.

Pilies kalnas

Dėl Medvėgalio kalno pavadinimo vieningos nuomonės nėra iki šios dienos. Viena iš versijų sako, kad žemaičių tarmėje „mede“ reiškia mišką, tad Medvėgalis galėjo būti kal­nas miško gale. Kiti teigia, kad žemaičiai pilį vadino Medine Galva. Dar kiti ginčijasi, jog kalno pavadinimas yra upėvardinės kilmės, sudarytas iš dviejų žodžių: medus ir galas. Rėvomis tekėjusi srauni skaidri upelė Medva, Medvė (Meduva, Medava), kurios srovė labai priminė iš liepų žiedų suneštą medų. Galiausiai gajus ir padavimas, kad Medvėgalio vardas galbūt atsirado po to, kai pilyje apsuptus gynėjus  išgelbėjo dvi narsios mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Kai reikėjo nuspręsti, kas praneš kitoms pilims apie Medvėgalio apsiaustį, merginos pasakė „Mudvi galiva“, o paskui išėjo ir pakvietė pagalbą. Pagal šiuos žodžius pilį imta vadinti Medvėgaliu.

Nuo 1960 m. Medvėgalis yra kraštovaizdžio istorinis draustinis. Nuo kalno viršūnės atsiveria įspūdingi vaizdai. Aš ten lankiausi ne kartą - pamenu mokyklos laikais kalnas buvo gausiai apžėlęs augalija ir tik dalis komplekso buvo matoma, o apie šalia esančias kalvas net neįtariau, o gal neprisimenu. Šiuo metu kompleksas puikiai atidengtas smalsiems lankytojų žvilgsniams ne tik po istoriją, bet ir po apylinkes. Sakoma, kad nuo Medvėgalio viršūnės matoma 14-os bažnyčių bokštai, gausybė kitų kalvų, įskaitant ir už 30 km esančią Šatriją. Įspūdingi vaizdai... akys aprėpia Žemaitijos tolius, diena pasitaikė saulėta ir giedra, tad apylinkėms žvalgyti pats tas. Tik bažnyčių bokštų neskaičiavome, kad patikrinti ar tikrai tiek matosi.

PILIORIŲ KALNAS

Į pietryčius nuo Medvėgalio piliakalnio įrengtas piešpilis, šiuo metu vadinamas Piliorių kalnu arba Lapkalniu. Jo aikštelė 9 x 30 m. dydžio, pietrytiniame šlaite yra terasa. Į šiaurę nuo kalno supiltas 50 m ilgio ir 3 m pločio, 0,5 m aukščio užtvankos pylimas, žemumą į šiaurę nuo piliakalnio paversdavės sekliu tvenkinu, per kurį vedė kulgrinda. Kilus pavojui, gynėjai iš gyvenvietės greit subėgdavo į pilį gynybai. Neretai, kartu su moterimis, senukais ir vaikais, tačiau pasitaikydavo atvejų, kai negalintys kovoti slėpdavosi miškuose ir sunkiai prieinamose, pelkėtose vietose.

Piliorių kalnas

Vaizdai nuo Piliorių kalno

ALKOS KALNAS

Į pietvakarius nuo Medvėgalio piliakalnio yra kalva, vadinama Alka. Pietvakarinėje ir šiaurrytinėje papėdėse yra papėdės gyvenvietė (užima 3 ha plotą). Ji tirta 2006 (vadovas Zenonas Baubonis). Archeologinių tyrimu metu rastas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta grublėtosios ir žiestos keramikos dirbinių, geležinis ir žalvarinis smeigtukai, geležinė adata, akmeninė trintuvė, molio tinko, gyvulių kaulų. Radiniai datuojami I tūkst. vid. – XIV a.. Alkos kalnas siejamas su pagonybės kultu, amžinai rusenančia ugnimi ir aukojimais pagoniškiems dievams senovėje, o dabar čia laisvai ganosi tik žemaitiškos karvės.

Alkos kalnas

Bevardis kalnas

Prie Medvėgalio komplekso yra įrengta nedidelė stovėjimo aikštelė, netoli yra visai padorus lauko tualetas, tačiau turiu pastebėti, kad laiptelius ir informacinius stendus jau reiktų atnaujinti.

Mėdvėgalio archeologinio komplekso ieškokite:

Varnių regioninis parkas, 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 12 km į pietus nuo Varnių,  Karūžiškės dvaro  laukuose; Šilalės rajone 

Vietos koordinatės: 55.628815, 22.388451

2. AUKŠTAGIRĖS KALNAS ir APŽVALGOS BOKŠTAS

Pasigrožėję iki valiai plačiomis apylinkėmis ir pakankamai prisilaipioję takai ir takeliais, grįžome prie automobilio ir papietavome - į tokias išvykas visuomet paruošiu įvairių sumuštinių, įdedu vaisių ir priklausomai nuo oro - gėrimų. Per audrų sezoną prie jūros visuomet vežamės termosą karštos arbatos, o šį kart diena pasitaikė karšta, tad numalšinome troškulį, paspaudėme navigacijoje sekantį tikslą ir palikome Medvėkalnio papėdę kitiems lankytojams. Kelias iki Aukštagirės kalno vedė per plačias pievas ir tiesėsi siaura, miško kelelius labiau primenančia trasa. O pakeliui iš kažkur mus pasivijo milžiniška liūtis, plakanti kelio smiltis. Pro lango stiklą nesimatė kelio, iš po ratų vis pasibaidydavo laukiniai žvėreliai ir kažin kur pasiklydę katinėliai, o iš griovių, priartėjus automobiliui į apsiniaukusį dangų kilo vanagai. Galiausiai, po kažkelinto vingio pasiekėme miško aikštelę, be jokių aiškesnių nuorodų ar ženklų.

Aukštagirės kalnas yra iškiliausia Bilionių apylinkių kalva, kuri šiuo metu yra pritaikyta Varnių regioninio parko lankytojų pažintinei veiklai ir aktyviam poilsiui. Kalno gūbrys ištįsęs 750 metrų šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi su dauba viduryje. Žemesnioji, šiaurės vakarinė kalno dalis vadinama Taburkalniu. Taburkalnis iškilęs 208,5 m. virš jūros lygio ir ant šio kalno stovi Aukštagirės apžvalgos bokštas.

Iki apžvalgos bokšto teko keliauti platoku miško takeliu aukštyn - ši vietovė akivaizdžiai pritaikyta dviratėms transporto priemonėms patogiai pasiekti. Pirmas apžvalgos bokšto įspūdis buvo labai geras - kopiant metaliniais laipteliais į viršų galvose kilo mintys, kaip užkopus viršun atsivers vaizdingos panoramos, matysis Medvėgalio piliakalnis ir plačios centrinės Žemaitijos apylinkės. Deja, šis bokštas per žemas - beveik visos jo kraštinės apaugusios medžių viršūnėmis, tad plačios panoramos nebuvo, o ir įspūdžio didelio nepaliko. 

Šiaurės rytinis gūbrys iškilęs 216 m, jo šlaitai statūs, tad ant jo, aktyviam žiemos sportui įrengta slidinėjimo trasa. Žiemos sezonu kalnas kviečia slidžių mėgėjus iš visos vakarų Lietuvos pasimėgauti aktyviu sportu. Statesnių kalnų vakarinėje Lietuvoje nėra daug, tad apsilankyti su slidėmis labai verta.

Aukštagirės kalno ir apylinių pavadinimas kilęs nuo didžiulių kažkada čia augusių, o vėliau iškirstų girių. Teigiama, kad iš šiose giriose augusių ąžuolų pastatyta Poežerės bažnyčia., Tačiau daugiau žavesio kraštams visuomet suteikia iš lūpų į lūpas sklindantys mitai ir legendos apie vietovių atsiradimo istorijas. Apie Aukštagirės kalną pasakojama, kad jis atsirado, kai ant Bilionių piliakalnio ištiesęs kojas sėdėjęs milžinas panoro nusiauti vyžas. Vyžose buvusias žemes iškratė, tad taip ir Aukštagirės kalnas atsirado.

Kelias link apžvalgos bokšto, aukštyn į kalną

Kadangi pakeliui aplenktas lietus jau ėmė grasinti užgriūti visa jėga, - ant apžvalgos bokšto neužsibuvome ir apsidairę leidomės į kelią.. Nemanau, kad šį bokštą verta lankyti vasaros ar vėlyvo pavasario metu. Greičiausiai ankstyvą pavasarį, žiemą ar vėlyvą rudenį, kai lapuočių šakos nuogos, pro šakas matytųsi įspūdingesni vaizdai. Nors... aplink labai daug spygliuočių, tad kažin ar ir šaltuoju metų laiku plačių panoramų ištroškusios akys būtų pamalonintos tokiu vaizdu. Kad ir kaip bebūtų, tačiau šiuo metu - pliusiuką dedam ties aplankyta, bet vasaros metu antrą kart nevažiuotumėm.

Aukštagirės kalno ieškokite:

Varnių regioniniame parke, Aukštagirės kaimas, Bilionių seniūnija, Šilalės rajonas

Vietos koordinatės: 55.61307818937548, 22.327667623299167

3. BILIONIŲ (ŠVEDKALNIO) PILIAKALNIS

Mašina iki sekančios lankytinos vietos keliauti ilgai neteko - visai netoli Laukuvos, Bilionių kaimo papėdėje stūkso mažai kam žinomas, tačiau įspūdingas Bilionių piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu. Piliakalnis išlikęs 203 metrus virš jūros lygio. 

Piliakalnis (Šventkalnis, Švedkalnis) įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 57x37 m dydžio. Ji buvo apjuosta net 5 įtvirtinimų linijomis, iš kurių išliko nežymios liekanos. Aikštelė pakraščiuose buvusi apjuosta dabar nuskleistu pylimu (kraštai iškilę iki 1 m). 4-5 m aukščio šlaitai žemiau aikštelės pastatinti (t.y. padaryti statesniais), leidžiasi į terasą, kuri Š dalyje yra 11 m, R – 17 m pločio. ŠV šlaite, 3 m žemiau šios terasos yra 8 m pločio antra terasa (XX a. pradžioje dar buvo matoma ir kituose šlaituose), 3 m žemiau jos – 16 m pločio trečia terasa. Jos 3 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas 8 m pločio pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 20-25 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas ariant, dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais. Šalia pagrindinio piliakalnio vakarų pusėje esančioje kalvoje pastebimos formavimo žymės.

Piliakalnis  priskiriamas karų su kryžiuočiais laikotarpiui. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų liekanų (terasų) jis primena laiptuotą piramidę. Čia aptikta archeologinių liekanų: papuošalų, keramikos dirbinių. XX a. pr. Liudvikas Kšivickis aikštelėje atrado storą kultūrinio paveldo sluoksnį. Anksčiau papėdėje, pietiniame kalvos šlaite, buvusios gyvenvietės teritorijoje rasta keramikos grublėtu paviršiumi.

Piliakalnis yra pačiame pietiniame Varnių regioninio parko pakraštyje. Pasižvalgius nuo kalno viršaus, matyti, jog jis iš visų pusių apjuostas pelkių ir miškų. Šiaurėje netoli Bilionių piliakalnio lyg siena stovi Aukštagirės kalvos ir miškai, puikiai matosi Aukštagirės bei Medvėgalio kalnai; pietinėje papėdėje – tvenkiniai, medinė XIX a. Bilionių kaimo sodyba, horizonte – Padievyčio piliakalnis. Tai priešakinė grandis tvirtovių, padėjusių gintis nuo Žemaitijos gilumon besiveržiančių kryžiuočių.

Kronikos kovų ties šiuo piliakalniu nemini, XIII–XIV a. šaltiniuose Bilionių piliakalnio vardo nerandame. Gal tuo metu pilies jau nebuvo, o gal ji tada kitu vardu vadinta. Manoma, kad XVII ar XVIII amžiuje karų su švedais metu ši kalva buvo patogi stebėjimo, o gal ir šaudymo iš anų dienų pabūklų vieta. Vietos gyventojai dar ir dabar vakarinį kalvagūbrį vadina Švedkalniu, o rytinį — Bilioniais.

Archeologai piliakalnį datuoja I tūkst. – II tūkst. pradžia. Bilionių piliakalnis gali būti dar viena spėjama garsiųjų Pilėnų lokalizacijos vieta, tai paaiškintų, kodėl toks didelis piliakalnis ir jo pilis nebuvo minima rašytiniuose šaltiniuose - ji tiesiog galėjo vadintis kitu, kaip spėjama Pilėnų vardu. Bilionys vietinių žmonių kartais vadinami Pilionimis, kuriuos galima tapatinti su legendiniais Pilėnais. Vokiečių istorikas Johanas Foigtas teigia, kad prie Bilionių piliakalnio buvo įsikūrę senieji Pilėnai. Kadangi žygis į Pilėnus vyko žiemos viduryje, tai iš tų 65 km 37 km galima buvo keliauti užšalusia Jūros upe. Aprašyti žygiai į Pilėnus ir į Medvėgalį yra labai panašūs, atrodytų, kad vykta buvo tuo pačiu keliu ir tuo pačiu laiku. Kadangi Bilionių piliakalnis yra pakeliui – tik už 6 km į pietus nuo Medvėgalio, todėl būtent čia galėjo būti minima aplenktoji pilis. Išanalizavę 1329 m. sėkmingo žygio į Medvėgalį aplinkybes, kai po atkaklių mūšių buvo įveikta Medvėgalio pilis, kryžiuočiai, pasinaudoję patirtimi, galėjo nuspręsti užimti netoliese buvusią stambią pilį. Ir dar viena aplinkybė – sudeginus Pilėnus (1336 m. vasario 25 d. Pilėnų šturmas), prasidėjo žygiai į Kaltinėnus. Matyt, Pilėnai buvo nepalanki kliūtis, o Medvėgalis kažin ar buvo atsigavęs po sunaikinimo. Sunku patikėti, kad stambi Bilionių pilis galėjo išlikti kryžiuočių nepaliesta, tuo tarpu kai aplink buvusios pilys buvo pultos po kelis kartus.

Piliakalnio terasa

2017 m. archeologinių tyrimų metu (vadovas G.Zabiela, Klaipėdos universitetas) metro gylyje aptiko pilies liekanas, kuriose rasta to laikotarpio metalinė sagtis, lipdytosios keramikos šukių, yla. Piliakalnio aikštelės pakraštyje buvusio pylimo vidinėje pusėje ant senojo kalvos paviršiaus rasti degintiniai kapai, kurių priskaičiuojama bent 10, tačiau pagal rastą kaulų liekanų kiekį, svoris viršija, tad greičiausiai degintinių kapų būta ir daugiau. Didžioji dalis kapų be įkapių, o išlikusios stipriai sunaikintos laiko ir prasto dirvožemio. Bilionių atveju įdomu ne tik tai, kad šie kapai įrengti piliakalnio aikštelėje žemės paviršiuje (statinyje?), tačiau ir tuo, kad II–IV a. Žemaitijoje vyravo griautinis laidojimo būdas pilkapiuose. Bilionių piliakalnio degintiniai kapai tokiu atveju lieka visiška išimtimi.

Aptikta gintaro gaminių, nemenkas kiekis grūdų atsargų liudijo apie papėdėje buvusią gyvenvietę, o storas pilies sienų degėsių sluoksnis tik patvirtina, kad šioje vietoje stovėjusi pilis buvo sudeginta. Nors radinių, garantuotai patvirtinančių Pilėnų versiją, kasinėjimų metu nerasta, tačiau paskutiniai archeologiniai tyrimai surinko nemažai informacijos versijos pagrindimui, tad paneigti bus dar sunkiau.

Man niekaip nuotraukose nepavyko gražiai nufotografuoti viso piliakalnio ir laiptuotų pylimų, tačiau akys džiaugėsi masyviu piliakalniu, gražiais vaizdais ir ramybe. Leisdamiesi nuo kalno pagailėjome nuartų, žmogaus veiklos apgadintų piliakalnio šlaitų, kuriuos būtina išsaugoti, o patį piliakalnį, atidžiau ištirti. Bilionių apylinkėse įkurtas kraštovaizdžio draustinis, apimantis pietinę Medvėgalio moreninio masyvo dalį. Jo tikslas – išsaugoti ir eksponuoti raiškaus geomorfologinio komplekso kraštovaizdį su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu, kitomis gamtos bei kultūros vertybėmis. Draustinyje reguliuojama miškų, žemės bei vandens ūkio ir rekreacinė veikla. 

Bilionių piliakalnio ieškokite:

Varnių regioniniame parke, prie Bilionių kaimo, Šilalės rajonas.

Vietos koordinatės: 55.5969722, 22.3214444

4. PARŠEŽERIS

Po kopimo tiek daug laiptelių aukštyn ir žemyn kojos nuilso, o kūnas, veikiamas kaitrios vasaros saulės sušilo daugiau nei leidžia komfortas, tad paskutinei kelionės stotelei ne veltui pasirinkome Paršežerio ežerą. 

Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos. Paršežeris yra didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Telkšo netaisyklingo pavidalo ledo lūstavietės duburyje. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2 km, plotis iki 1,3 km. Altitudė 157,6 m. Dubens šlaitai su terasomis, krantai žemi, daugiausia pelkėti. Iš pietų Paršežerį juosia ~ 150 ha Ežero žemapelkė, o iš šiaurės – ~ 90 ha Požerės aukštapelkė. Į Paršežerį rytuose įteka Gaulė (Raudis), o šiaurėje su Lūksto ežeru jungia Sietuvų upė (Virvytės baseinas).

Šalia ežero rytuose įsikūrusi Požerė, Strazdaliai, vakaruose – Burbiškiai. Netoli ežero šiaurvakarinio kranto stūkso Burbiškių piliakalnis. Kiek atokiau į rytus eina kelias 160 Telšiai–Varniai–Laukuva. Šalia Požerės miestelio naujai įrengta poilsiavietė su viešu paplūdimiu, poilsio nameliais, krepšinio, tinklinio, vaikų žaidimo aikštelėmis. Aplink Paršežerio ežerą įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, kurio bendras ilgis apie 14 km. Tačiau turistai paprastai renkasi 4 kilometrų maršrutą, mat jis, veda mediniu taku.

Ežero kilmę taip aiškina legendos:

1. Buvusi lanka, kur tas ežeras yra. Žmonės šienavę. Šienaujant į tą lanką ir atėjęs iš laukų didžiausias paršas ir pradėjęs knisti. Žmonės žiūri — jis knisa ir knisa. Po kiek dienų ėmė ežeras ir nukrito. Sako, paršniokščia paršniokščia, sukas sukas — kriokesys didžiausias. Žmonės išlakstė. Ėmė tas ežeras ir nusileido. Nežino žmonės vardo, suėję ir šnekas:

— Vakar paršas kniso, kniso ir, matyt, iškniso. Ir pavadino tą ežerą Paršežeriu.

2. Kitame padavime kitaip aiškinama. Atseit paršas tol knisęs, kol pa­siekęs vandenį. Išsiveržęs vanduo užliejęs visą slėnį, o paršas prigėręs.

3. Pagal trečią pasakojimą, ežeras atsiradęs tada, kai velnias sumanęs užtvindyti Požerės bažnyčią. Jis atplėšęs Lūksto ežero kampą ir norėjęs užmesti ant bažnytkaimio. Laimė, vienas senis atspėjęs ežero vardą, ir šis nukritęs šalia Požerės.

Vaikystėje šis ežeras, kur nors važiuojant automobiliu, buvo mėgstamiausia sustojimo ir maudynių vieta. Šiuo metu Paršežerio pakrantėje yra įrengta labai patraukli stovyklavietės zona su vaikų žaidimų, krepšinio aikštelėmis, erdvi automobilių aikštelė ir parduotuvė, kur galima atsigavinti šalta porcija ledų. Taip ir padarėme: sūnus dar turėjo jėgų išdykauti žaidimų aikštelėje, o man norėjosi saldžių ledų ir kuo greičiau pliūkštelėti į maloniai šiltus (čia jei lyginsim su Baltijos jūra) vandenis. Beje, Paršežerio stovyklavietėje ilgai neužsibuvome - man ši vieta priminė bendrabutį - kas prie kavinukės alų gurkšnoja, kas prie pavėsinės palapinę įsitaisęs vidury pievos, kas krepšinį žaidžia, o kas deginasi. Privatumo poilsiavietėje nėra, stilius viskas viename ne visai mane sužavėjo, tačiau nostalgijos vejama užsukčiau ir kitą kart - vien dėl maudynių.

Paršežerio stovyklavietės ieškokite:

Varnių regioninis parkas, Ežero g., Poežerė, Šilalės raj.

Vietos koordinatės: 55.63615765918502, 22.293372630680338

Keliautojai, per dieną pritrepsėję nesuskaičiuojamų laiptelių kiekį sako jums ačiū!

Kitus nuotykius būtinai papasakosim ateityje.

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė