FEBRUARY CHALLENGE. Diena 8: Mano svajonių vestuvės.

Aštuntoji diena apie vestuves: svajonių vestuves...

"Dvi sielos, bet viena vizija, dvi širdys, plakančios, kaip viena..."

Mano svajonės įvyko prieš bene 5 metus. Tiksliau 5 metų santuokos sukaktuves paminėsime šią vasarą. Jei reiktų apibūdinti, kokios buvo mano vestuvės, norisi tik pasakyti: "Mano didelės, storos, lietuviškos vestuvės".

Deja, tačiau daug nuotraukų jums rodyti negaliu, nes negavau leidimo, iš juose esančių žmonių, fotografijas publikuoti viešai, todėl aš ir mano vyras.

Apskritai, viskas buvo puiku: daug svečių, dvi dienos švenčių ir visos, visos senosios tradicijos: palydėtuvės, kelio išpirkimai, monetos bate, povestuvinė kelionė, naujos poros išbandymai, balius, jaunųjų palydėtuvės nakčiai, šokiai iki ryto... Sekančią dieną piršlio korimas...

Taigi, eigą galiu papasakoti:

Mergvakaris ir bernvakaris vyko tą pačią dieną, likus savaitei iki vestuvių, tik merginos šventė atskirai, o vaikinai atskirai.

Vestuvių dieną kėliausi 5 valandą. 6 valandą ryto važiavau pasidaryti makiažo bei šukuosenos. Užseisegiau nuometą.

Grižus apsirengiau. Išėjau susitikti su vyru. Mačiau nuostabų susižavėjimą ir meilę jo akyse, kai mane pamatė su suknele...

Toliau vyko pamergių ir parolių supažindimas. Vienas kitam įteikti atributai - merginoms puokštės, vaikinams įsegtos mažos gėlytės. nepamenu, kaip jos vadinasi? Turėjau net 9 mus lydinčias poras (pamerges ir pabrolius), merginos dėvėjo dangiško žydrumo sukneles... Mano vyras man įteikė baltų rožių ir frezijų puokštę. Labai norėjau rugiagėlių ir baltų rožių, tačiau rugiagėlės tais metais pražydo kiek vėliau, o jazminai jau buvo nužydėję.

Tiesa, kvietimus šventei dariausi pati savo rankomis.

Toliau vyko tradicinis tėvelių palaiminimas ir kelionę į bažnyčią. Tuokėmės 11.30 valandą.

Po tradicinės santuokos bažnyčioje turėjome kiek laiko.

 tad kilome į Viva la Vita ir kiek pailsėjome ant pastato stogo. Tai buvo mano pirmas kartas kai čia buvau: iš vienos pusės kaip ant delno visa Klaipėda, iš kitos - Kuršių marios ir Neringa...

Po to, santuokų rūmuose dar kartą susituokėme 14.20 val. Kai pagalvoju, būtų užtekę ir karto :D

Paskui trumpa povestuvinė kelionė ant Olando kepurės, prie jūros ir galiausiai Radailų dvare. Fotografavomės, žaidėme įvairius žaidimus, gurkšnojome šampaną... Žinoma, pakeliui vyras mane nešė per visus pasitaikiusius tiltus.

Olando kepurė

Galiausiai jaunieji, piršliai, poros ir fotografai vykome į užsakytą sodybą. Čia jau laukė naujos šeimos išbandymai:

• išsipirkti kelią;
• perpjauti malką pjūklu (kad žinotume, kaip susišildyti žiemą);
• vyrui ją perskelti (dėl tos pačios priežasties)
• sugulti dviese ant suolo (o jei kartais gyvensime neturtingai ir neturėsime lovos);
• Sudaužyti lėkštę, einant per lentą;
• išmaudyti ir pervystyti lėlę;
• iš vilnos rateliu suverpti siūlų;

Išbandymai

Po viso to, tėvai mus pasitiko su druska ir vandeniu ir galiausiai reikėjo išsipirkti neva kitų susituokusiųjų stalą.

Po to vyko šventė, pirmasis šokis, šokis su tėveliais, šeimos židinio uždegimas.... Šokiai iki ryto...
Ehh prisiminus tikrai smagu...

Antrą dieną nuotaką netyčia nelaiku pagrobė... O paskui korė piršlį...

Antra vestuvių diena

Kartais pagalvoju, ar kartočiau viską, jei turėčiau šiandienos patirtį? Drąsiai sakau, kartočiau! Susituokiau taip, kaip ir mano tėvai, pratęsiau tradiciją ir pasidžiaugėme savo švente su artimiausiais žmonėmis...









Ačiū, kad skaitote,
Gėlėta kosmetinė