PERSKAIČIAU. Dr. Laura Markham "Ramūs tėvai, laimingi vaikai. Kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį."
Vaikų tema šiuo gyvenimo periodu man vis dar yra svarbiausia, tad tenka nemažai skaityti, kalbėtis su mamomis, diskutuoti ir modeliuoti vienus ar kitus receptus vaiko auklėjimo klausimais. Žinia, mano vaikui jau treji metai - kūdikiški rūpesčiai jau senai praeityje, tačiau vis dar aktualūs vaiko formavimosi klausimai, emocijų valdymas, emocinis intelektas... Kasdien vis dažniau susimąstau, kokį vaiką aš noriu užauginti, kokias vertybes įskiepyti - tai lyg ir žinau, bet neretai sutrinku - kaip tai padaryti? Ne visi būdai veikia visiems vaikams, ne visais atvejais mano tėvų auklėjimo metodai tinka mano vaikui, tad jau senokai į rankas ėmiau "Ramūs tėvai, laimingi vaikai" knygą ir pradėjau puslapis po puslapio analizuoti ir taikyti siūlomus metodus. Šiandien knyga baigta ir aš esu pasiruošusi jums apie ją kiek plačiau papasakoti.
"Kokį žmogų norite užauginti? <...> daugelis atsako besiviliantys, kad vaikas užaugs laimingas, pareigingas, taktiškas, pagarbus, nuoširdus bei doras. Jis gebės save drausminti ir elgtis teisingai, nepriklausomai nuo to, jūs esate šalia ar ne. Būdamas jaunuolis, jis mąstys savo galva ir nepasiduos bendraamžių spaudimui. Daugelis tėvų susirūpinę."
Citata iš knygos, p. 215
Anotacija. Amerikiečių klinikinė psichologė dr. Laura Markham knygoje "Ramūs tėvai, laimingi vaikai" pristato paprastą, tačiau veiksmingą būdą, padedantį užmegzti ir puoselėti glaudų emocinį ryšį su savo vaikais, užuot juos kontroliavus. Įvaldę autorės siūlomas technikas, tapsite kantresni, pajusite, kaip atslūgsta įtampa, lengviau susitvardysite, nešaukę ant savo vaikų, išmoksite padrąsinti ir palaikyti juos Sukūrę tvirtą ryšį su savo mažaisiais, daugiau niekada neturėsite jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti, kad būtumėte išgirsti.
Knyga "Ramūs tėvai, laimingi vaikai", išversta į daugiau nei penkiolika kalbų, sulaukė didelio tėvų susidomėjimo ir pelnė pripažinimą.
"Ramūs tėvai, laimingi vaikai" knygos užvadinimas, kuriam negaliu pritarti labiau, ypač, kai turiu jau tris metus vaiko auginimo praktikos ir jau senai aiškiai pastebiu, kad vaikas tiesiogiai reaguoja į mūsų veiksmus, emocijas, poelgius... tik skirtingai kiekvienu gyvenimo periodu. Šiuo metu mano vaikas labiausiai linkęs tiesiogiai kopijuoti mano posakius "na ką padarysi", "užgis", "skauda? papūsti ar apkabinti?" ir pan. Knyga man pasirodė gerokai sunkiau skaitoma nei kitos vaikiškos knygos, sakiniai dažnai sudėtingos struktūros, tad laiko, netrukdomo laiko šiai knygai atrasti tikrai reikėjo - niekaip jos negalėjau skaityti kai šalia skaito ar žaidžia vaikas, kai gulime paplūdimyje ar viename kambaryje leidžiame šeimos laiką. Tiesiog suvokdavau, kad tekstui reikia susikaupti, tad knyga dažniausiai likdavo vakarams, kai mažylis jau miegodavo, o vyras baigdavo darbus prie kompiuterio. Tačiau knyga jokiais būdais nėra prasta - manau atvirkščiai, tai puikus rinkinys teorijos ir metodikos, paremtas aiškiai savo darbą išmanančios autorės. Tiesiog jos stilius sunkesnis. Autorė knygoje aptaria tyrinėja ir pasakoja apie "prieraišiosios tėvystės" metodiką, kuri nepritaria ne tik fizinėms bausmės, bet ir pakeltam balso tonui bei "žalojančioms" bausmėms. Deja, tikrai ne visos esminės temos aptariamos knygoje, trūksta informacijos apie brolių ir seserų santykius (autorė apie tai išleido atskirą knygą), tiksliau palietė labai menkai ir tik paviršutiniškais sakiniais. Iš esmės knygoje išskirčiau tris pagrindines dalis, į kurias autorė atkreipia dėmesį:
1. Tvarkytis su savimi
1. Tvarkytis su savimi
Ir tuo šis "vadovėlis" (manau knyga galėtų drąsiai pretenduoti į tėvystės elementorių ir būti privaloma literatūra naujiems tėveliams) skiriasi nuo kitų tokio pobūdžio knygų. Visas pirmasis knygos skyrius skiriamas tėvų santykiui pirmiausia su savimi. Labai daug kalbama apie vidinę savitvardą ištikus krizei ir pirmiausia savo pavyzdį vaikui, kurį matydamas jis lengviau susitvarkys su savo emocijų demonais; pykčio valdymo klausimai ir nemažiau svarbus aspektas - nepamiršti savęs. Dažnai tėvai, ypač mamos, aukoja save vardant tėvystės ir vaiko. Buvau ten ir lygiai taip pat elgiausi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje imi suvokti, kad yra ne tik vaikas, yra ir likusi šeima, tavo namai, pagaliau pomėgiai ir darbai... Savęs auka vardan vaiko griauna šeimos pamatus, smukdo moters savivertę ir trukdo vaikui įgyti savarankiškumo ir augti pačiam...
Tačiau labiausiai šiame skyriuje man patiko skyrelis suteikiantis vilties, kad nepaisant to, kaip užaugai ir kaip buvai augintas, tu gali sąmoningai pasirinkti, kokiu tėvu tu nori būti savo vaikui ir augti su juo kartu. Žinoma, kad buvęs auklėjimas ir vaikystėje suformuoti modeliai retkarčiais prasimuša į paviršių, tačiau sąmoningas pasirinkimas augina emocinį ir dvasinį pagrindą ir padeda būti geresniais tėvais, arba tai, kaip mes suvokiame buvimą geresniais tėvais savo vaikams.
2. Ryšys su vaiku
Didžiausią knygos dalį ir regis svarbiausią, esminį akcentą autorė dėlioja ryšiui tarp vaikų ir tėvų, kurie įvardijami kaip "sėkmingos tėvystės paslaptis". Čia autorė išskiria vaikų amžiaus grupes, kuriomis grįstas vaikų smegenų formavimasis ir ryšio kūrimas bei puoselėjimas, keičiantis vaiko suvokimui. Šioje dalyje autorė dalina patarimus kaip užmegzti ryšį su vaiku, kaip atkurti prarastą ryšį bei kaip jį stiprinti. Čia išskirčiau man labai patikusį "ypatingąjį laiką" 15 minučių, skirtų tik vaikui, darant tik tai, ką nori vaikas, be jokių pašalinių dirgiklių. "Ypatingąjį laiką" pradėjome taikyti savo šeimoje, ir nors nepavyksta jo padaryti kasdien, tačiau gerus 5 kartus per savaitę aš ir mažylis užsiimame vaikui miela veikla - ir kiek daug dalykų paaiškėja, kiek daug pasipasakoja, pasiguodžia, apie ką šiaip jau su tėčiu ar kitais nekalba. "Ypatingąjį laiką" ketiname praktikuoti ir toliau ir iš ties matome teigiamus pokyčius ir ryšio stiprėjimą.
3. Ryšiu su vaiku grįstas drausminimas
Lygiai tiek pat, kiek dėmesio skiriama ryšiui, lygiagrečiai svarbi ir plati tema yra vaiko drausminimas, kuriame autorė akcentuoja "lavinkite, o ne kontroliuokite". Šioje knygos dalyje labai daug kalbama apie vaiko emocinį intelektą, autorė aiškina bausmių įtaką vaikams bei kodėl neveikia paskatinimų ir apdovanojimų sistemos, kurias, oij kaip puikiai žinau, naudoja dauguma tėvų. Šioje dalyje vėlgi išskirtos amžiaus grupės vaikų EI lavinimui tam tikrais gyvenimo periodais, seka praktiški patarimai; lygiai tokios pat struktūros ir atskiri skyriai apie bausmes bei meistriškumo/ savarankiškumo ugdymą. Autorė griežta ir kritiška bausmių atžvilgiu, o vaikų auginimas pagal jos metodiką primena ne kontroliavimą, o autoritetingo lyderio vadovavimą (per griežtas žodis, sakyčiau "vedimą"). Remdamiesi turimu/ sukurtu ar kuriamu ryšiu su vaiku autorė pataria kaip nubrėžti ribas, kaip įsiterpti esant įsiučiui, supykus, kaip išmokyti atjautos, gailėtis dėl savo klaidų. Tačiau svarbiausia - auginti vaiką, kuris norėtų gerai elgtis, auginti vaiką, kuris norėtų stengtis!
Apskritai knyga man pasirodė labai puikaus santykio tarp teorinių žinių ir patarimų, tačiau mokslinio pobūdžio kalba kartais iš tiesų mane išmušdavo iš vėžių ir pagaudavau save vėl verčiančią puslapį atgal ir pradedančią skyrių nuo pradžių. Tikriausiai kertiniai šios knygos akmenys yra "tvarkymasis su savo paties emocijomis", ryšys su vaiku, ir ribos, nubrėžiamos visuomet renkantis meilę vaikui. Ne vieną patarimą išbandžiau, o kai kuriuos ir pritaikiau mūsų kasdienybėje ir stebiu, kaip dauguma jų iš tiesų puikiai veikia. Paguodžia ir autorės žodžiai, raginantys užklupus emocijoms atsitraukti, nusiraminti ir į viską pažiūrėti iš tolimesnio atstumo, o galiausiai ir baigiamasis patarimas. Autorė dar kartą primena mažiau nerimauti, įsivaiduoti vaiko laimę, o ne tikslą jai pasiekti, nusiraminti ir galiausiai nepamiršti - kad ateitis mūsų [tėvų] rankose.
Tačiau labiausiai šiame skyriuje man patiko skyrelis suteikiantis vilties, kad nepaisant to, kaip užaugai ir kaip buvai augintas, tu gali sąmoningai pasirinkti, kokiu tėvu tu nori būti savo vaikui ir augti su juo kartu. Žinoma, kad buvęs auklėjimas ir vaikystėje suformuoti modeliai retkarčiais prasimuša į paviršių, tačiau sąmoningas pasirinkimas augina emocinį ir dvasinį pagrindą ir padeda būti geresniais tėvais, arba tai, kaip mes suvokiame buvimą geresniais tėvais savo vaikams.
2. Ryšys su vaiku
Didžiausią knygos dalį ir regis svarbiausią, esminį akcentą autorė dėlioja ryšiui tarp vaikų ir tėvų, kurie įvardijami kaip "sėkmingos tėvystės paslaptis". Čia autorė išskiria vaikų amžiaus grupes, kuriomis grįstas vaikų smegenų formavimasis ir ryšio kūrimas bei puoselėjimas, keičiantis vaiko suvokimui. Šioje dalyje autorė dalina patarimus kaip užmegzti ryšį su vaiku, kaip atkurti prarastą ryšį bei kaip jį stiprinti. Čia išskirčiau man labai patikusį "ypatingąjį laiką" 15 minučių, skirtų tik vaikui, darant tik tai, ką nori vaikas, be jokių pašalinių dirgiklių. "Ypatingąjį laiką" pradėjome taikyti savo šeimoje, ir nors nepavyksta jo padaryti kasdien, tačiau gerus 5 kartus per savaitę aš ir mažylis užsiimame vaikui miela veikla - ir kiek daug dalykų paaiškėja, kiek daug pasipasakoja, pasiguodžia, apie ką šiaip jau su tėčiu ar kitais nekalba. "Ypatingąjį laiką" ketiname praktikuoti ir toliau ir iš ties matome teigiamus pokyčius ir ryšio stiprėjimą.
3. Ryšiu su vaiku grįstas drausminimas
Lygiai tiek pat, kiek dėmesio skiriama ryšiui, lygiagrečiai svarbi ir plati tema yra vaiko drausminimas, kuriame autorė akcentuoja "lavinkite, o ne kontroliuokite". Šioje knygos dalyje labai daug kalbama apie vaiko emocinį intelektą, autorė aiškina bausmių įtaką vaikams bei kodėl neveikia paskatinimų ir apdovanojimų sistemos, kurias, oij kaip puikiai žinau, naudoja dauguma tėvų. Šioje dalyje vėlgi išskirtos amžiaus grupės vaikų EI lavinimui tam tikrais gyvenimo periodais, seka praktiški patarimai; lygiai tokios pat struktūros ir atskiri skyriai apie bausmes bei meistriškumo/ savarankiškumo ugdymą. Autorė griežta ir kritiška bausmių atžvilgiu, o vaikų auginimas pagal jos metodiką primena ne kontroliavimą, o autoritetingo lyderio vadovavimą (per griežtas žodis, sakyčiau "vedimą"). Remdamiesi turimu/ sukurtu ar kuriamu ryšiu su vaiku autorė pataria kaip nubrėžti ribas, kaip įsiterpti esant įsiučiui, supykus, kaip išmokyti atjautos, gailėtis dėl savo klaidų. Tačiau svarbiausia - auginti vaiką, kuris norėtų gerai elgtis, auginti vaiką, kuris norėtų stengtis!
Apskritai knyga man pasirodė labai puikaus santykio tarp teorinių žinių ir patarimų, tačiau mokslinio pobūdžio kalba kartais iš tiesų mane išmušdavo iš vėžių ir pagaudavau save vėl verčiančią puslapį atgal ir pradedančią skyrių nuo pradžių. Tikriausiai kertiniai šios knygos akmenys yra "tvarkymasis su savo paties emocijomis", ryšys su vaiku, ir ribos, nubrėžiamos visuomet renkantis meilę vaikui. Ne vieną patarimą išbandžiau, o kai kuriuos ir pritaikiau mūsų kasdienybėje ir stebiu, kaip dauguma jų iš tiesų puikiai veikia. Paguodžia ir autorės žodžiai, raginantys užklupus emocijoms atsitraukti, nusiraminti ir į viską pažiūrėti iš tolimesnio atstumo, o galiausiai ir baigiamasis patarimas. Autorė dar kartą primena mažiau nerimauti, įsivaiduoti vaiko laimę, o ne tikslą jai pasiekti, nusiraminti ir galiausiai nepamiršti - kad ateitis mūsų [tėvų] rankose.
"Mūsų vaikai, pažvelgę atgal, tikriausiai prisimins savo vaikystę. Tai - visko, kas nuveikta pasaulyje pagrindas. <...> Jų gyvenimus nuspalvins prisiminimai apie tai, kaip vertėme juos jaustis. Jie kasdien gyvens tais prisiminimais."
Citata iš knygos, p. 350-351
Žanras: psichologija - šeimos santykiai - literatūra tėvams
Leidykla: Vaga
Leidimo metai: 2018 (originalas 2012 m.)
Puslapių: 368 p.
Pirkau: knygos.lt
Kainavo: 15,69 EUR
Ačiū, kad skaitote,
Gėlėta kosmetinė
Jūsų komentaras - geriausias atlygis ir didžiausia motyvacija!
Komentarai
Rašyti komentarą