Julia Heaberlin "Juodaakės Suzanos". Prikaustanti istorija apie išgyvenimą ir viltį
Pastaruoju metu į rankas vis dažniau imu knygą ir žiū, pora savaičių ir užbaigiu. Per pastaruosius kelis metus tai greičiausias mano skaitymo tempas - regis po beveik dešimtmečio grįžta tas tikrasis skaitymo malonumas - knygos puslapius tiesiog suryju. Ir tai mane labai džiugina. Nėra nieko geriau, nei skaityti. O šiam kartui nusprendžiau, kad noriu šio to rimčiau, norisi rudeniškam sezonui kokio detektyvo, trilerio ar siaubo žanro, ta iš tėvų bibliotekos pasiskolinus kelias knygas, atverčiau Juodaakių Suzanų puslapį ir pradėjau skaityti. Nepilnos dvi savaitės, knyga baigta, tad norisi šiek tiek papasakoti savo įspūdžius. Prisiminimai nėra kaip kompostas, <...>, jie nesuyra.