GĖLĖTA KOSMETINĖ

Kelionės Čekijoje metu į rankas paėmiau antrą K. Sabaliauskaitės dilogijos "Petro imperatorė" dalį, kurią baigiau skaityti vos per 5 dienas, paskutinį puslapį užverčiau traukinyje į Klaipėdą ir jau kuris laikas bandau susidėlioti mintis šiam įrašui. Paprastai iki apžvalgos tinklaraštyje į rankas neimu naujos knygos, tačiau šiam kartui dariau išimtį - esu pradėjusi visiškai kitokiomis emocijomis persmelktą romaną ir visgi, taškus šiai daliai norisi susidėlioti kaip įmanoma greičiau, kol įspūdžiai dar švieži ir emocijos nespėjo išblėsti. Tad kokia ta antroji dalis ir kuo ji skiriasi nuo pirmosios? "nebeteisiau savęs, nebenorėjau priešintis, supratau, kad negaliu čia nieko pakeisti. Gal tai reiškė, jos susigyvenau su Rusija, kaip susigyvenama su nepavojinga ir nemirtina liga ar kliauda, tarkime žvairumu. Gal įpratau žvairuodama nebematyti to, ką buvau bejėgė pakeisti. Galbūt įmanomas sielos žvairumas. O gal tai reiškė vien tai, kad visi buvome Piterio kaliniai, o įkalintiej...

Pagaliau prisiruošiau. Pasakoti apie knygas man kiek sunkiau nei apie kosmetiką - gal dėl to, kad apie knygas kalbu mažiau? Tuo tarpu prie kosmetikos teksto esu taip įpratusi, mintys dažnai pačios dėliojasi. Apie knygas kalbėti sunkiau dar ir dėl to, kad knygos turinio atskleisti nesinori, bet apžvalgą sudėlioti ties pagrindiniais aspektais, tad rašyti apie knygas ženkliai sunkiau.  Šį kart apie lietuvių rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės "Petro imperatorė" pirmąją dilogijos dalį. Romanas dažnai vadinamas istoriniu ir Lietuvoje ši niša kol kas labai menkai užpildyta. Istorinis romanas savo esme remiasi istoriniais įvykiais, pasakoja apie istorines asmenybes, tačiau nesiekia atskleisti istorinės tiesos. Aš esu istorikė ir galiu garantuoti, kad tik labai mažas procentas žmonių gali skaityti istorikų straipsnius ar knygas. Tad mano galva istorinis romanas remdamasis daline faktine informacija gali padėti susipažinti su tam tikru laikotarpiu, asmenybėmis ar įvykiais, net jei dal...