Vilė Vėl "Kur vasara amžina" monotoniškas, realistiškas romanas be liguisto svaičiojimo
Apie knygas kalbu rečiau, nei norėčiau, tačiau skaitymo labai stengiuosi nepamiršti ir vis skaityti pasitaikius bent menkiausiai progai, tiesa, dabar daugiau skaitau vaikiškų knygų - prieš duodama sūnui, perskaitau pirma, ar tikrai knyga tiks jo amžiui, jo suvokimui ir skaitymo galimybėms. Jei įdomu, galėčiau trumpai (ženkliai trumpiau) papasakoti ir apie vaikiškas knygeles, kurios paliko geriausią įspūdį. O kol kas noriu papasakoti apie vasarą skaitytą plonytį lietuvišką romaną su įdomia stilistika bei neįprastu rašymo būdu. „Meilė kaip obelis – jai reikia žemės augti ir metų laikų kaitos. Kas man iš amžinos vasaros, kai aš pati neamžina“ Citata, p.47