GĖLĖTA KOSMETINĖ

Šilalės rajonas garsėja piliakalnių gausa, jų čia net 34! Tarp kurių ir lankytojų ypatingai pamėgtas, Padievaičio arba Kvėdarnos piliakalnis, garsus savo turtinga istorija, gražia aplinka ir patogia lankymui vieta. Praeitą savaitgalį, skaisčiai šviečiant saulei bei pučiant nemenkam pavasario vėjeliui, už parankės griebėme tėvelius ir skubėjome apžiūrėti 2021 m. atnaujinto, sutvarkyto piliakalnio.

Viskas šiame pasaulyje laikina ir kinta taip greitai, kad kartais pagalvoji, ar iš viso yra kažkas pastovaus ir nekintančio? Viskas, dėl ko stengeisi visą gyvenimą pasiekus tikslą gali atrodyti nebesvarbu; sukurta gerovė gali bet kada prapulti likimo vingiuose; net geriausi draugai, kažkada atrodę neatsiejama tavo gyvenimo dalimi, pasimeta gyvenimo posūkiuose ir laiko kilpose. Nėra nieko kas išliktų nekintantis ir nuolatinis, išskyrus artimiausiųjų, šeimos narių ryšys - brolis visuomet liks broliu, sesuo visuomet pasitiks šiltu glėbiu; dukterėčia ar sūnėnas visuomet pribėgs pasipasakoti ar pakalbėti... Tikriausiai dabar, mielas skaitytojau, purtai galvą ir galvoji, kad šeima gali iširti, broliai susipykti, nebendrauti; vyrai išeiti, mamos neauginti vaikų... žinoma gali, ir visokios ten 24 val ir kitos pseudo laidos su (ne)surežisuotais sodžiaus vaizdeliais kasdien transliuoja krūvą pavyzdžių... Gali! Nepaisant visko ryšys lieka! Mano šeima ir giminė, išsibarstę po visą Lietuvą jau pen...

Jau senai pamiršę nerūpestingos vaikystės dienas, palikę gimtinę ir išsibarstę po visą Lietuvą, vieni kitų niekuomet nepamirštame ir kartą metuose visi susitinkame aktyviai praleisti laiką, pasišnekučiuoti ir smagiai pasibūti. Ar esu sakiusi, kad užaugau didelėje šeimoje ir turiu daug brolių ir sesių? Visi jie jau sukūrę savo šeimas ir turi vaikučių, tačiau niekuomet nepamirštame bendrauti tarpusavyje. Galbūt kartais mažiau ir rečiau nei norisi - kiekvienam savi rūpesčiai, savos problemos ir savi vargai.... Tikriausiai to reto susitikimo pasekoje prieš tris metus atsirado tradicija susitikti ir susitikus ne šiaip pasėdėti už stalo, apsunkti nuo maisto ir auginti riebalą, tačiau aktyviai praleisti laiką - kol kas, trečius metus iš eilės plaukiame baidarėmis.

Kai laikas didžiausiame Lietuvos pajūrio mieste ima bėgti lyg vanduo iš prakiurusio čiaupo, o širdies dūžius vos girdi tarp į gatvės grindinį greitu tempu beskubančių savo pačios aukštakulnių kaukšėjimo... Kaip aplink matai lekiančius ir skubančius žmonių siluetus, o siela nerimsta ir kažko vis ieško... Tuomet suprantu - laikas bėgti... Ne, tikriausiai supratote ne taip. Laikas bėgti ne dar greitesniu tempu, verčiantis per galvą tarsi voverė rate, nespėjus žengti dar vieno žingsnio vėjo greičiu įsisukusiame gyvenimo tempe. Laikas bėgti iš miesto... Laikas pabėgti nuo minčių... Laikas atsiriboti nuo miesto šurmulio... Šį savaitgalį sėdome į automobilį ir leidomės į kelias valandas trukusią kelionę iš Klaipėdos į Baltarusijos pasienį - Guntauninkų kaimą. Kelionės metu sukorėme 810 kilometrų, tačiau buvo verta. Kviečiu virtualiai nusikelti į Ignalinos rajone esančio kaimo vietoves...