GĖLĖTA KOSMETINĖ

Pirmiausia įrašą norisi pradėti nuo aiškaus akcento - pagrindinė šio įrašo nuotrauka yra skolinta, jos apačioje prierašas su autoriumi ir nuotraukos šaltiniu. Kai lankėmės Klaipėdos pilies muziejuje, dar nebuvo uždėtas stogas - jis stovėjo šalia, viskas buvo parengta ir po kelių dienų iškilmingai užkeltas ant pilies bokšto. Iš ties visai kitas vaizdas, kai pagrindinėje įrašo nuotraukoje pilies bokštas visame gražume, dėl to nekeliu maniškės. Aišku, būnant klaipėdiete, turėjau milijoną kartų ir krūvą dienų, kai galėjau nuvažiuoti ir nufotografuoti. Kelis kartus net buvau prasukusi visai šalia, tačiau tai pamiršdavau, tai reikalai ne tie.... O šiandien jau noriu pasidalinti Klaipėdos pilies muziejaus įspūdžiais, tad skolinuosi pagrindinę nuotrauką - visos kitos jau mano darytos, - dalinuosi įspūdžiais ir pamąstymais apie pilies muziejų. Foto: Juozas Kaminickas | Iš Klaipėda aš su tavimi

Ankstesniais metais mūsų kelionės po Lietuvą apsiribodavo vienu objektu, nes vaikas buvo mažas, kojytės greit pavargdavo, reikdavo daugiau miego ir visiškai pakakdavo kelių valandų kažką pamatyti. Kiekvienais metais pastebiu, kad mūsų kelionės tampa vis ilgesnės ir vis daugiau vietų vienos kelionės metu norisi aplankyti. Tarkim, jei anksčiau pakakdavo vieno pažintinio tako, tai šios kelionės metu pasigailėjau, kad nesuplanavau daugiau vietų iš anksto. Šiuose kraštuose yra ne vienas unikalus objektas, kurį norisi aplankyti, bet į vieną kelionę sutalpinti neįmanoma, o šį kart buvau suplanavusi tik pažintinio tako lankymą, bet... po jo teko greituoju būdu pridėti dar kelis objektus, nes jo tiesiog nepakako! Apie viską iš eilės - šiandien pasakoju apie dienos kelionę po unikalų Šilutės kraštą ir kelias vietas, kurias jau prieš kelis metus norėjau pamatyti.

Mes mėgstam tyrinėti įvairius Lietuvos kampelius, todėl šeimai kartas nuo karto organizuoju dienos išvykas, kurių metu išklausom kiekvieno šeimos nario poreikius, norus ir trokštamas veiklas. Tuomet kelias dienas iki kelionės daug naršau dėliodama maršrutą, atsižvelgiant į norus, oro sąlygas ir įdomesnius objektus esančius arčiau. Šį kart leidomės į mano gimtuosius kraštus, parodyti vaikui aukščiausio Žemaitijos kalno ir apylinkių, papasakoti legendų ir padavimų ir paiškylauti vienai dienai.

Mūsų šeimai patinka keliauti po Lietuvą, nors šiais metais tų kelionių buvo mažiau, bet labai norisi pasidalinti praeitais metais didžiulį įspūdį palikusia Orvidų sodyba su mistiniais šviesos ir šešėlių šokiais, muziejumi po atviru dangumi ir religija, pagonybe ir mistika alsuojančiomis akmens, medžio ir senų daiktų kompozicijomis. Tikėjomės vieno, pamatėme kitą, o širdimi jutome viso emocijų spektro šokį. 

Šilalės rajonas garsėja piliakalnių gausa, jų čia net 34! Tarp kurių ir lankytojų ypatingai pamėgtas, Padievaičio arba Kvėdarnos piliakalnis, garsus savo turtinga istorija, gražia aplinka ir patogia lankymui vieta. Praeitą savaitgalį, skaisčiai šviečiant saulei bei pučiant nemenkam pavasario vėjeliui, už parankės griebėme tėvelius ir skubėjome apžiūrėti 2021 m. atnaujinto, sutvarkyto piliakalnio.

Šią vasarą nemažai keliavom po Lietuvą ir apylinkes, rečiau ir dažniau lankomas vietas, tačiau įspūdžių bloge, iš kart po kelionių, nepalikau. Prieš kelias dienas pagalvojau, kad galbūt ruduo ir žiema yra puikus metas kelis įrašus, kuriems turiu daugiau nuotraukų, parengti. Šiandien apie Ventės ragą, kuris man sukelia daug nostalgiškų atsiminimų: pirmą kart lankant šią vietą man buvo 8-9 metai, kelionė atrodė nepaprasta: gidas, įdomi ekskursija muziejuje, sutiktas tuometinis valstybės vadovas (A. Brazauskas); antrą kart čia lankiausi po metų, su klase. O pastaraisiais metais, bemaž kiekvienais metais sugrįžtu vejama gal nostalgijos, gal tų magiškų atsiminimų?, o gal to, kad mano vaikui čia patinka?

Dieną prieš baigiantis kelionei, mūsų laukė dar vienas miestas bei dar kelios ne mažiau įspūdingos lankytinos vietos. Šį įrašą drąsiai galima skaityti kaip atskirą dalį, tačiau jei norisi tęstinumo, pirmiausia rekomenduočiau perskaityti PIRMĄJĄ , tada  ANTRĄJĄ ir jau tuomet susipažinti su šia dalimi, kuri apima priešpaskutinę dieną ir galutinius pastebėjimus.  Atsikėliau su mintimi, kad jau rytoj keliausiu namo, o poryt į darbą, tačiau susipakavus lagaminą, nuo ankstaus ryto laukė paskutinis miestas ir paskutiniai įspūdžiai. Palikę Františkovy Lazne leidomės į kelią ir netrukus pasiekėme sekantį mūsų kelionės tikslą.

Trečiąją dieną paliekame Karlovy Vary miestą. Jei neskaitėte pirmosios dalies, ją galite rasti ČIA . Taigi trečiąją dieną leidomės į kelią naujai patirčiai ir naujiems atradimams. Į šiaurę nuo Karlovy Vary kelionės metu pasiekėme sekantį tikslą.

Šiais metais lietuviai palyginus daug keliavo ir, man regis, ne paslaptis kodėl? Pavargę nuo apribojimų, draudimų, karantinų namuose visas pasaulis suskubo pasinaudoti galimybe pakeliauti: kas savo šalies viduje tyrinėjo, kas kaimynines valstybes rinkosi, o kas egzotiškus kraštus žvalgė. Pasiskiepijus nuo Covid atsivėrė visi keliai jei ne egzotinėms, tai bent jau vietinėms, Europos Sąjungos šalims. Nors šiais metais planavome keliauti tik Lietuvoje, tačiau likimas pametėjo man progą pasižvalgyti po nelankytas Čekijos žemes, pasisemti kultūros, pasilepinti grožio procedūromis ir pabėgti nuo rutinos. Niekam ne paslaptis, kad kelionę gavau dovanų - visas kelionės išlaidas apmokėjo Czech Tourism kompanija , todėl šio įrašo pabaigoje bus pažymėta kaip PR- Sample - gavau dovanų produktą barterio mainais, mainais į straipsnį su savo įspūdžiais. Tad nuo ko viskas prasidėjo?

Pastaruoju metu mūsų namuose gyvena ponas Remontas, tad tarp kasdienių darbų, būtinųjų poreikių ir pertraukomis padirbėjimo prie buto reikalų, nepastebėjome, kaip vasara spėjo persiristi į antrą pusę, o mes šiais metais dar niekur rimčiau nebuvome iškeliavę. Sekmadieniui buvome suplanavę kažką nuveikti kartu, tad mano pasiūlymas aplankyti pažintinį taką buvo pasitiktas su džiaugsmu. Apžvalgiusi kelis artimiausius, nusprendžiau pabandyti pasirinkti labai senai lankytas pietines Kuršių marių pakrantes ir pasivaikščioti Kintų girininkijos pažintiniu taku bei patyrinėti apylinkes.

Jau senokai norėjau susipažinti su Herbjørg Wassmo kūryba. Vėlyvoje paauglystėje mama skatė Dinos seriją ir džiaugėsi šios autorės kūryba. Aš jaučiausi nepasiruošusi, turėjau krūvas mokyklinių skaitinių ir tuo metu taip ir likau neskaičiusi. Tuomet prasidėjo studijos su krūva dalykinės literatūros ir laiko skaityti savo malonumui tiesiog nebeliko. Net ir vasaromis skaitydavau istorines knygas, analizavau pirminius šaltinius ir pagalvoti apie grožinę nebuvo laiko. Tik nesenai pabudo noras daugiau skaityti ir po truputį, kasdien po kelis puslapius skiriu laiko knygai. Natūralu, kad pirmiausia į rankas pakliūva tos knygos, kurios šiuo metu sudomina. Tikriausiai jau gerus metus ieškojau, kas gali parduoti perskaitytą "Stiklinė pieno" romaną, tačiau per daugiau nei metus skelbimuose nieko neradau, ieškojo net keli pažįstami, per kelis skirtingus kanalus ir šią knygą regis visi nusipirko ir niekas nebeparduoda perskaitę! Metų pabaigoje labai pradžiugino Alma Littera leidykla, paske...

Labai smagu skaityti šviežutėles knygas ir suprasti, apie ką diskutuoja daug skaitančios merginos, man labai patinka šviežiai spausdintos knygos kvapas ir knyginių naujienų šiems metams jau turiu pakankamai. 2020 pabaigoje tarp turimų knygų ieškojau Kalėdinės istorijos sau, kažko, kas sušildytų širdį prieš didžiąsias metų šventes ir atradau gana seną 2006 leidimo knygą šventišku pavadinimu. Aš šią knygą pirkau dar šviežiai kvepiančią dažais, baiginėjant mokyklą, bet tuo metu ją padėjau tik pradėjusi skaityti. Šį kart, po 14 metų, man atrodė yra tas laikas knygai išgyventi renesansą. "Kiekvienas, kam teko bent kiek ilgiau gyventi šalia katės, puikiai žino, kad katės itin pakančios žmogui dėl jo proto ribotumo <...> teks susitaikyti su kankinamai lėtu mūsų mąstymu <...> žmonių intelekto koeficientas gėdingai žemas <...> dėl šių trūkumų siutindami jas nesugebame suprasti, o juo labiau laikytis paprasčiausių ir tiksliausių nurodymų." Citata, p.44-45

Pernai Kalėdų laukimas vaikui apsiribojo šokoladiniu kalendoriumi, kažkodėl praeitais metais vaikas man atrodė dar pakankamai didelis suprasti ir domėtis 24 dienas trunkančia istorija. Kas vakarą skaitėme trumpas istorijas, ir tik šiais metais, kai mažylis gerokai paaugo, nusprendėme bandyti skaityti knygą - advento kalendorių susijusį su šventiniu laukimu. Dar pernai buvau įsigijusi "Kalėdų belaukiant" ir tikėjausi, kad knyga padės sukurti magiško laikotarpio nuotaiką. "...tas, kuris širdyje tiki Kalėdų stebuklu, visada jį suras ir po Kalėdų eglute." Citata iš knygos, 24 skyrius

Nežinau kaip čia taip atsitiko, tačiau aš vėl su knygos apžvalga. Šį kart nustebinau pati save, mat knyga baigta per savaitėlę! Jau gerą dešimtmetį tokių greitų skaitymo tempų nebuvo, nejaučiau jokios įtampos skaityti, nesijaučiau, kad būčiau praleidusi daug laiko ar vertusi save skaityti. Po skyrių vakarais, kartais po du, kartais iki pusės trijų nakties ir knygos tiesiog nebeliko. Tai apie ką aš? Apie Karen Swan romaną lyg ir dedikuotą šventiniam laikotarpiui.  "Kai sekėjų būrys pasiekė tam tikrą skaičių, jie pradėjo gauti atlygį už tai, kad keliauja, dėvi drabužius <...> trumpai tariant, jiems buvo mokama už tai, kad gyvena savo gyvenimą ir jie suprato, kad tai buvo didžiulė privilegija <...> Tačiau pastaruoju metu ji juto, kad pusiausvyra pakito ir jie visiškai prarado privatumą." Citata, p.29

Aš džiūgauju, kad po truputį į mano gyvenimą grįžta knygos, kad yra ne tik noras, bet ir pavyksta atrasti po truputį laiko bent keliems puslapiams, kad ant naktinio staliuko stovi nemenka krūvelė planuojamų skaitinių. Pavyzdžiui šiuo metu turiu sudėjusi 9 norimas perskaityti ir vieną jau baigtą. Prieš kelis metus jų vietoje būdavo vos viena, pragulėdavusi mėnesių mėnesius, atsiversta kelis kartus ir tik vienas ar kitas sakinys prabėgomis perskaitytas. Labai džiūgauju ir jaučiu istorijų, žinių, naujų pasaulių badą, alkį, norą pasinerti, įkristi į knygą ir pagaliau jaučiu turinti tokias galimybes! Rinkdamasi skaitinius paprastai pirmiausia renkuosi tai, ko mano galva šiuo momentu man trūksta ar domina - taip atsirenku kelias populiariosios psichologijos ar self-help tipo knygas; iš namų bibliotekos vieną, kurią senai norėjau perskaityti, bet taip ir palikau ten gulėti, na ir vieną, kuri nesenai ar šiuo metu labai populiari, kurią rekomenduoja lietuviškas bookstagramas. Pastaroji mano kny...

Aš nežinau, kodėl mano rankose atsidūrė būtent šita knyga? Galbūt viena iš priežasčių galėjo būti tiesiog smalsumas - turime labai daug knygų apie saviugdą, tikrai daug apie moteriškumą, asmeninį tobulėjimą ir labai didelė jų dalis orientuota į moteris, moterų problemas, veiklas, gyvenimą... ką tik nori, o va apie vyrus ir/ ar vyrams skirtų knygų labai mažai, o gal ir iš viso vos kelios? Į mano akis pakliuvo būtent šita, tad didžiąja dalimi vedama smalsumo, norėjau paskaityti, pažiūrėti, ką vyrai kalba apie šiuolaikinio vyro problemas ir kur visgi ta orientacija nukreipta, kokie siūlomi sprendimai.  "Tikras vyras - kur kas daugiau nei apibrėžimas, sąvoka ar tikimybių teorija. Tai mįslė, likusi praeityje <...> Vyras yra išnykusi legenda." Citata p.14

Aš už knygą dovanų. Suprantu, kad ne visi skaito, kad ir mano vyras - knyga jam būtų pati blogiausia dovana. Skaito tikrai ne kiekvienas, o va vaikus man regis galima sudominti naudingomis, įdomiomis ir aktualiomis knygomis. Šį kart mano rankose smalsuoliams skirta enciklopedija, tačiau pirkau ją ne savo sūnui. Mano vaikas tokiai knygai dar kiek per mažas, o mano krikšto dukrai tikiuosi ši knyga bus ne tik įdomi, bet ir naudinga, juolab kad netrukus jau laukia ir mokyklinis suolas. Labai norėjau enciklopedija, savo nuomone ir kelių puslapių fotografijomis pasidalinti su jumis - rasti kaip atrodo jos vidiniai puslapiai sudėtinga. O kai šiuo metu dauguma knygas perka internetu, turinys ir galimybė pasižiūrėti kas viduje - labai aktualu.

Skaitau aš lėtokai, bet noras skaityti niekur nedingo. Na kaip, būna dienų, kai į knygą negaliu pažiūrėti, kaip ir būna dienų, kai jai esu tiesiog pavargusi, tačiau iš esmės skaityti aš labai noriu. O pastaruoju metu skaitau viską ir apie viską. Puikiai pamenu, kai mokyklos laikais galėjau skaityti viską, ką noriu, paskui studijų metu - išskirtinai tik mokslinę literatūrą, tokiais dideliais kiekiais, kad svajojau apie laikus, kai vėl galėsiu skaityti savo malonumui. Bet tie laikai atėjo negreit - užsienyje literatūros lietuvių kalba neturėjau, tad per kelis metus perskaičiau tik kelias knygas anglų kalba, o grįžus galvą užkroviau emocinėmis problemomis ir visiškai neturėjau noro skaityti. Šiai dienai labai džiaugiuosi pagaliau aiškiai nusibrėžusi 'knygos skaitymo' laiką, po visų vakarinių vaikiškų pasakų, po visų dienos darbų. Šį kart baigiau Collen Hoover "Ką praleidau, kol miegojai" ir tiesiog nekantrauju pasidalinti savo mintis apie kūrinį, kurį skaitydama vis aša...

Aprangos reikaluose aš vis dar esu neišmanėlė. Mano šeimoje mažai dėmesio kreipiama į išvaizdą, o ir mano aplinka visuomet buvo tokia, kuriai nusispjauti kaip atrodai, svarbu kas tu esi. Tad niekad ir nebuvo kažkokių rimtų progų išmokti apsirengti, mokėti protingai susidėlioti savo spintą, galiausiai net mokėti derinti man ilgą laiką buvo didžiulė paslaptis. Na gerai, vis dar paslaptis, riešutėlis, kuriam perkąsti tikrai prireiks daugiau laiko. Instagram stories rodžiau, kad vėl analizuoju ir tvarkau savo spintą (kaip ir kasmet) ir čia pasitelkiu jau gerokai gyvenimo mačiusią, ne kartą vartytą ir analizuotą, visai nebenaują Agnės Gilytės "Spintologija" knyga su intriguojančiu "Nėra ko rengtis?" pavadinimu, nes na pripažinkim, visos padūsaujam prie tos spintos, kad neturim ko rengtis, nors dažniausiai ji ir taip pilna drabužių. "Jei tavo spintoje kaba tuntas drabužių ir jų priedų, kurie tarpusavyje neturi nieko bendra, nuolat sakysi, kad "kaskart įsig...

Ką karantino metu veikiate su savo vaikučiais? Maniškis iš darželio gauna įvairių užduotėlių: sportuojame, muzikuojame, šokame, karpome ir lipdome, piešiame ir mokomės skaičiuoti. Tačiau kartais nei viena veikla netinka ir mes jungiamės filmukus arba imame vartyti knygutes. Namuose vaikiškų knygučių turime jau nemenkas porą lentynų, tad ir pasirinkti visuomet yra iš ko. Visgi pačios mylimiausios jau tikriausiai porą metų yra Kakės Makės serijos knygutės, tad šiandien trumpai apie Kakę Makę ir Netvarkos Nykštuką bei kodėl knygelė patinka ne tik vaikui, bet ir mamai (man). "Jei vakarais nebūsi Žaislų Tvarkytoja, apie tai greitai sužinos Netvarkos nykštukas." Citata p. 17.