KELIAVOM. Kintų girininkijos pažintinis takas. Kintai (Šilutės raj.)

Pastaruoju metu mūsų namuose gyvena ponas Remontas, tad tarp kasdienių darbų, būtinųjų poreikių ir pertraukomis padirbėjimo prie buto reikalų, nepastebėjome, kaip vasara spėjo persiristi į antrą pusę, o mes šiais metais dar niekur rimčiau nebuvome iškeliavę. Sekmadieniui buvome suplanavę kažką nuveikti kartu, tad mano pasiūlymas aplankyti pažintinį taką buvo pasitiktas su džiaugsmu. Apžvalgiusi kelis artimiausius, nusprendžiau pabandyti pasirinkti labai senai lankytas pietines Kuršių marių pakrantes ir pasivaikščioti Kintų girininkijos pažintiniu taku bei patyrinėti apylinkes.


Patraukliai šis maršrutas pasirodė ir dėl to, kad yra visai netoli Klaipėdos, iki Kintų miestelio vos 45 kilometrai. Takas neilgas, apie 2,5 km, tad įveikiamas ir su vaikais, na ir žinoma - gana paprastas, linijinis maršrutas. Greičiausiai reiktų įvertinti, kad grįžti atgal reikės tuo pačiu taku iki automobilio, tad keliauti reiktų 5 km iš viso.


Sekmadienio rytą, puikiai nusiteikę, pasirūpinę gausiomis vandens atsargomis leidomės į kelią. Klaipėdos kraštovaizdį greit keitė medžiai, o galiausiai plačios lygumos, pievos, senokai matytos karvių bandos ir vėjo malūnai.... Tikra tiesa, kad kiekvienas kraštas turi savitišką kraštovaizdį, su niekuo nesumaišysi vidurio Lietuvos lygumų, kalvotos Dzūkijos ar ežeringo rytų Lietuvos krašto. Lygiai taip pat ir Šilutės kraštas, labai savotiškas, įvairialypis ir su niekuo nesumaišomas. Visa kelionė prabėgo itin sklandžiai, vieninteliai trikdžiai mus pasitiko Priekulėje, kurioje visi keliai tvarkomi, kamštyje tiek pirmyn, tiek atgal teko pasėdėti atomobilyje.


Kintus pasiekėme gana greit, o ir pažintinis takas atrodė bus sunkiau randamas - ne, įvažiavus į Kintus aiškiai nurodyti nukreipiamieji ženklai, vieškeliu per miškelį ir atsiduri prie Kuršių marių. Tačiau nemeluosiu, suabejojau ar atsidūrėme vietoje - prie marių būriavosi kaituotojai, aikštelėje pristatyta mašinų, jokio aiškaus ženklinimo. Pasukome takeliu, palei Kuršių marias ir regis nesuklydome, netrukome pastebėti pirmos stotelės ženklinimą.



Deja, tačiau pats takas nulylė jau pačiomis pirmomis akimirkomis, pirmiausia informaciniais ženklais ir nurodomosiomis rodyklėmis. Skaičiau, kad pažintinio tako ženklinimas ryškus, lengvai randomas, o stendai informatyvūs. Deja, dalies rodyklių net nebuvo, stendai sugabindi: nubraižyti arba nuteplioti, informacinės lentos nublukusios nuo saulės ir regis jau kelis metus neatnaujintos... 



Nors ne visi, tačiau dauguma, ir apmaudžiausia, kad ypatingai apleisti tie, kuriuos iš ties norėtum paskaityti, o tokie, kaip "Dilgėlynas". Taką sudaro 16 stotelių, kurių kiekviena skirta augalams, gyvūnams ir kitiems vietovės reiškiniams. 


Kintų girininkijos pažintiniame take buvo įrengtos dvi apžvalgos aikštelės, iš kurių galima apžvelgti Kuršių marias ir Kuršių nerijoje esančias kopas, tačiau deja deja... abi jos atitvertos 'Stop' juostos, viena jų iš viso sulūžusi, be laiptų. Suprantu, jei žygiuotume ne sezono metu, tačiau vasaros viduryje nesutvarkyti aikštelių! Takas prarado pusę savo žavesio ir pusę vertės...



Kintų pažintinis takas išsidėstęs pagal Muizos pelkę, tad tikėjausi daug šlapesnių vietų, o gal ir mini upeliukų su vandens balutėmis. Internete nemažai informacijos apie šlapesnes vietas, kaip beje ir klaidingos informacijos - dalis nuotraukų iš kitų pažintinių takų, tad informacija labai klaidina ir sukelia nerealius lūkesčius. Per neva šlapesnes vietas patiesti liepteliai, tačiau kai tokie karščiai Lietuvoje, nei vienos pelkutės taip ir nemačiau - tamsesni kanaliukai tik leido numatyti kur daugmaž tos šlapesnės vietos buvo.



Gal mes tiesiog atvažiavome su didesniais lūkesčiais? Vienaip ar kitaip, šitas pažintinis takas skirtas ne kraštovaizdžiui, ne vaizdingam maršrutui ir ne pramogoms. Tai gamtinis pažintinis takas, skirtas atsipalaiduoti, pažinti, patirti laukinės gamtos dvasią. Plačios pievos gali nesuteikti jokio įspūdžio, tačiau tokiose prabėgo mano vaikystė, galbūt dilgėlynai atrodo nuobodžiai, tačiau vargu ar miestiečiai tokius mato? Mane sužavėjo miško gėlių kilimai, krūvos drugelių, seni medžiai. 
Takas skirtas ne pramogoms, o ramiam pasivaikščiojimui su šeima, ar net pačiam vienam.






Žygiui greičiausiai pasirinkome per karštą dieną, tad beveik jokios gyvūnijos nesimatė. Akis žavėjo šimtai virš gėlių šokančių drugelių, kurie lyg netyčia nutūpdavo ant rankų, kepurių  ir tuoj pat skrisdavo lauk. Matėsi ir kelios boružėlės, o prie marių sutikome ir mažutį geltonskruostį žaltį. Bet labiausiai nustebino didžiulis, piršto dydžio vikšras. Namuose patyrinėjome, paskaitinėjome, kad tako viduryje įsitaisęs, keturiomis akimis pasipuošęs ir mažą gyvatę primenantis vikšras - pievinio sfinkso, gražaus rožinio drugelio vikšrelis.



Po žygio buvome sušilę ir išalkę, norėjome pirmiausia pavalgyti ir būtinai nusimaudyti. Pietums pasirinkome Kintuose esančią "Kuršis" kavinukę, kurioje sočiai, skaniai ir nebrangiai prikimšome pilvus: paragavome nuostabaus skonio žuvienės - senai tokios skanios nebuvau valgiusi, kepsniai buvo puikūs, porcijos didžiulės ir maistas labai gardus.

 

Na ir galiausiai dar kiek pasivaikščiojome prie Kuršių marių, šalia Kintų kaitų klubo, pasitaškėmė mariose ir patraukėme link namų




Pavargę ir laimingi, Kintų kaitų klube prie grafiti pasidarėmė šeimyninę nuotrauką. Pasirodo anksčiau ši teritorija priklausė Klaipėdoje gyvenančiam dailės mokytojui, kuris čia rengdavo vaikų meno stovyklas. Atrodo įspūdingai ir tikiu tokios stovyklos buvo didžiulis džiaugsmas meno gyslelę turintiems vaikams.


Tiems, kad pažintinio takas pasirodo per trumpas, Kintų miestelyje dar galima aplankyti Kintų didžiąją tują, kurią mes tik pravažavome ir jau nebestojome fotografuoti, tad įkeliu paveiksliuką iš interneto. Galiausiai įdomiai atrodo ir Kintų Vydūno muziejus, kuris siūlo lankytojus supažindinti su Mažosios Lietuvos švietėjo Vydūno gyvenimu ir kūryba, Kintų ir pamario krašto praeitimi. Deja, sekmadieniais muziejus nedirba, tad verta pasidomėti muziejų darbo laiku ir lankymo sąlygomis iš anksto. 
Galiausiai ir Ventės Ragas jau visai nebetoli.

Kintų didžioji tuja. Iš ČIA

Kintų Vydūno muziejus. Iš ČIA

Grįžus namo mūsų visų trijų potyriai labai skirtingi: vaikui siaubingai nepatiko puolantys ir kandantys vabzdžiai, vyras džiaugėsi tiesiog šeimyniniu pasivaikščiojimu, o aš jaučiuosi kiek nuvylusi - tikėjausi daugiau, įspūdingiau, bet net ir neįspūdingas kraštovaizdis nenumušė žygio nuotaikos ir smagaus pabėgimo nuo rutinos, remontų ir gyvenimo darbo ritmu.




Ačiū, kad skaitote,
Gėlėta kosmetinė

Komentarai

  1. iš foto irgi pasirodė labai laukinis pažintinis takas ir labai jau neįspūdingas, tačiau tikiu, kad visi pasisėmėt gerų emocijų bet kokiu atveju)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Iš tikro tai taip ir buvo :D o internete tokios iliuzijos sukurtos...

      Panaikinti

Rašyti komentarą