GĖLĖTA KOSMETINĖ

Mes ir toliau kas vakarą skaitome su vaiku ir nors vaikas jau gali pats dėlioti žodžius ir po truputį skaityti sakinius, tačiau skaitymas kartu yra vakaro ritualas, labai reikalingas vaikui. Mano sūnus lankosi bibliotekoje, savarankiškai renkasi knygeles ir iš jos parsineša tai, kas jį tuo metu labiausiai sudomina. Šį kart mūsų namus aplankė negirdėta ir nematyta Ninzė Timis knygelė, kuri greičiausiai žadėjo vaikui nuotykius. Perskaitėme ir mintimis, trumpai noriu pasidalinti su jumis.  "Miestas priklauso mums, - tarė Timis. - Visi čia gimėme. Visi čia užaugome. Čia visada buvo smagu ir staiga vagių gauja viską sugriovė. Privalome ką nors daryti." Citata, p.56

Pagaliau šiek tiek apie knygas. Aš skaitau lėtai ir knygos skaitymas man vis dar yra prabanga, tačiau labai tikiuosi, kad šie metai bus kitokie skaitymo atžvilgiu, tikiuosi, kad pavyks persidėlioti savo laiką ir dažniau rasti bent pusvalandį knygai. Kol kas skaityti dažnai neišeina, bet prisėdusi skaityti suprantu, kaip aš to pasiilgau ir kaip greit skaitoma istorija įtraukia į save... Jau pradėjau šviežią knygą, gautą  dovanų, tik kol galvoje vis dar šviežios mintys apie pabaigtą, noriu pasidalinti įspūdžiais apie nesenai pabaigtą F. Bachman "Gyveno kartą Uvė". "Žmogus turi atlikti tam tikrą funkciją, tokia jo nuomonė. Jis pats visada ir buvo išskirtinai funkcionalus, niekas nenuginčys. Jis įvykdė viską, ką visuomenė jam liepė. Dirbo, niekada nesirgo, vedė, grąžino paskolą, mokėjo mokesčius, darė, kaip priklauso, važinėjo padoria mašina. Ir kaip visuomenė jam atsidėkojo? Ogi užėjo į kabinetą ir pasakė, kad eitų namo, štai ko iš jos Uvė sulaukė.  Ir taip vieną pirmadienį...

Jau senokai norėjau susipažinti su Herbjørg Wassmo kūryba. Vėlyvoje paauglystėje mama skatė Dinos seriją ir džiaugėsi šios autorės kūryba. Aš jaučiausi nepasiruošusi, turėjau krūvas mokyklinių skaitinių ir tuo metu taip ir likau neskaičiusi. Tuomet prasidėjo studijos su krūva dalykinės literatūros ir laiko skaityti savo malonumui tiesiog nebeliko. Net ir vasaromis skaitydavau istorines knygas, analizavau pirminius šaltinius ir pagalvoti apie grožinę nebuvo laiko. Tik nesenai pabudo noras daugiau skaityti ir po truputį, kasdien po kelis puslapius skiriu laiko knygai. Natūralu, kad pirmiausia į rankas pakliūva tos knygos, kurios šiuo metu sudomina. Tikriausiai jau gerus metus ieškojau, kas gali parduoti perskaitytą "Stiklinė pieno" romaną, tačiau per daugiau nei metus skelbimuose nieko neradau, ieškojo net keli pažįstami, per kelis skirtingus kanalus ir šią knygą regis visi nusipirko ir niekas nebeparduoda perskaitę! Metų pabaigoje labai pradžiugino Alma Littera leidykla, paske...

Bene gruodžio pradžioje socialiniuose tinkluose pasklido panegirikų pilnos žinutės apie jaukią knygą, kurią privaloma perskaityti kiekvienam vaikui prieš šias Kalėdas. Susidomėjusi naršiau internete, buvau užsukusi ir į fizinį Pegaso knygyną, bet apsisukusi ant kulno išeidavau lauk taip ir nenusipirkusi: knygos kaina akivaizdžiai didelė, bene 20 Eur, o ir puikiai žinau save - priešinuosi viskam, kas išpūsta iki didžiulio populiarumo burbulo... Tačiau galiausiai smalsumas nugalėjo ir pakariavusi su savimi bei sulaukusi palankios kainos prieš pat Kalėdas nusipirkau populiariąją knygą, planuodama praleisti vakarus šeimyniškai skaitant knygos skyrius ir laukiant šventinio laikotarpio. "Prieš man einant miegoti ant virtuvinio stalo dar nesimatė nei advento žvakidės, nei rausvai violetinių žvakių. O manyje ruseno menkutė šalta ugnelė. Liūdna ugnelė. Palindau po antklode ir pajutau nuoširdų liūdesį. Liūdėjau dėl to, kad turiu keistus savo tėvų antrininkus, kurie niekam tikę. Ir dar ...