Maja Lunde "Sniego sesė. Kalėdų istorija" - skirta vaikams, bet tiks visai šeimai Kalėdų belaukiant

Bene gruodžio pradžioje socialiniuose tinkluose pasklido panegirikų pilnos žinutės apie jaukią knygą, kurią privaloma perskaityti kiekvienam vaikui prieš šias Kalėdas. Susidomėjusi naršiau internete, buvau užsukusi ir į fizinį Pegaso knygyną, bet apsisukusi ant kulno išeidavau lauk taip ir nenusipirkusi: knygos kaina akivaizdžiai didelė, bene 20 Eur, o ir puikiai žinau save - priešinuosi viskam, kas išpūsta iki didžiulio populiarumo burbulo... Tačiau galiausiai smalsumas nugalėjo ir pakariavusi su savimi bei sulaukusi palankios kainos prieš pat Kalėdas nusipirkau populiariąją knygą, planuodama praleisti vakarus šeimyniškai skaitant knygos skyrius ir laukiant šventinio laikotarpio.

"Prieš man einant miegoti ant virtuvinio stalo dar nesimatė nei advento žvakidės, nei rausvai violetinių žvakių. O manyje ruseno menkutė šalta ugnelė. Liūdna ugnelė. Palindau po antklode ir pajutau nuoširdų liūdesį. Liūdėjau dėl to, kad turiu keistus savo tėvų antrininkus, kurie niekam tikę. Ir dar dėl to, kad viskas lyg po senovei, bet iš tiesų yra viskas visiškai kitaip."
Citata, p.48.

Anotacija. Viena žymiausių norvegų rašytojų MAJA LUNDE (Maja Lundė) sukūrė nepamirštamą kalėdinę istoriją vaikams.

Artėja Kūčios. Per jas Julianui sueis dešimt. Anksčiau tai būdavo pati geriausia diena metuose: namai išpuošti, visur kvepia imbieriniais sausainiais, ant eglutės žiba žvakutės ir skamba Kalėdų giesmės. Viskas, ko reikia tikroms šventėms! Tačiau šiais metais namai paskendę liūdesy. Vasarą mirė vyresnioji sesė Junė, ir nuo to laiko tėtis su mama atrodo kaip nesavi... Julianui regisi, kad šiais metais niekam neberūpi Kalėdos. Tačiau vieną dieną jis sutinka Hedvigą – linksmą raudonplaukę, kuri kalba neužsičiaupdama ir labiau už viską mėgsta Kalėdas. Ir į berniuko gyvenimą kartu su draugyste vėl ima grįžti džiaugsmas. Bet kodėl Hedviga jam ne viską pasakoja? Ir kas yra tas niūrus senis, slankiojantis apie jos namus, apie kurį ji nenori kalbėti? Aplink – vien paslaptys... O Kalėdos vis artėja.  Julianas padarys viską, kad mama su tėčiu vėl šypsotųsi. Ir kad į namus vėl grįžtų Kalėdų džiaugsmas!

„Sniego sesė" – nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, apie tai, kad kartais netenkame tų, kuriuos labiausiai mylime, – ir kad jie visuomet lieka su mumis. Tai kupina sniego ir paslapčių istorija, kuri tikrai jūsų namus pripildys kalėdinės nuotaikos.

Tačiau aš nemanau, kad tai tinkama knyga vaikams, na, bent jau kol kas mano vaikas akivaizdžiai per mažas šitai Kalėdinei pasakai, apskritai šita pasaka man atrodo tinkama jauniems paaugliams - kada dabartinėje kartoje prasideda paauglystė? 8-10 metų? Maždaug tokio amžiaus vaikams pasaka ir būtų suprantama, na gerai, gal nuo kokių 6 metų, bet tikriausiai ne anksčiau. Aš nesu tikra koks mano vaikas bus ateinančiais metais, ar būdamas 5? Galbūt jau pakankamai brandus šiai istorijai? Tačiau kol kas tai tikrai ne trimečio pasaka. Knyga suskirstyta į 24 skyrius, tad puikiai tinka kiekvienam gruodžio vakarui iki pat Kalėdų - sakyčiau savotiškas advento kalendorius vaikams ir puikiai praleistas šeimos laikas laukiant švenčių. Kiekvienas skyrius neilgas, sakyčiau net trumpokas, tad "knygos vakarai" neprailgs ir patiems nekantriausiems. Užtat kiekvieno skyriaus pabaiga tokia įtraukianti, kad tuoj pat norisi imti ir skaityti sekantį.

Istorija pasakojama beveik dešimtmečio berniuko lūpomis, bet į skaitytoją kreipiniu "tu" kreipiamasi tik porą kartų per visus knygos puslapius. Ir abu kartus krūpteli to visiškai nesitikėdamas. Dešimtmečio vaiko kalba akivaizdžiai dar vaikiška, tik kalbama visiškai nevaikiškomis temomis - liūdnomis temomis džiugiausiu metų laiku. Labai norisi pagirti ir nepaprastus iliustratorės Lisa Aisato vaizdinius darbus - nuostabūs paveiksliukai lydi knygos puslapiais nuo pat viršelio, puošto snaigėmis, iki nuostabių tamsių puslapių, emocijas perteikiančių paveikslėlių ir unikalios, savos, patrauklios iliustracijos visoje knygoje, tiesiog tobulai papildančios istoriją ir suteikiančios pasakai svarios pridėtinės vertės. Prie kiekvieno paveiksliuko, skaitydama stabtelėdavau ilgesniam laikui ir tyrinėdavau iki smulkmenų. Kiekvienas jų iš ties vertas dėmesio ir kelia susižavėjimą.

Knyga įtraukianti, o ir kiekvienas skyrius baigiasi šiokia tokia intriga, skatinančia iš kart versti sekantį skyrių. Aš labai stengiausi skaityti lėtai, neskubėdama ir pasimėgaudama kiekvienu sakiniu, tačiau knygą baigiau per porą prisėdimų, kurių vienas tęsėsi iki paryčių... Istorija įtraukia tiek, kad net nepastebi kaip bėga laikas... 

Nors knyga lyg ir skirta vaikams, tačiau aiškiai tinkama visai šeimai. Pasaka, prasidedanti kreipiniu į skaitytoją siūlo papasakoti istoriją, kaip pagrindinis veikėjas Julianas susipažino su Hedviga. Visas siužetas prasideda gana paprastai ir labai žmogiškai, neperspaustas vinguriuoja atsiminimų, emocijų ir potyrių takais, įvedant skaitytoją į pasakojimo visumą, pridedant istorijos detalių, užpildančių vaizdiniais. Istorijos, kuri gelia, kaip šaltas sniegas, istorijos pripildytos ilgesiu ir kintančios formos džiugesiu. Sekant pasakos vingius aiškėja vis daugiau detalių ir kelios linijos, kurios iš pradžių atrodo šalutinės, tačiau susipina į visumą ir suteikia pagrindiniam herojui viltį, kad net ir po netekties galima susigrąžinti džiugesį ir laimę. Tai šeimos istorija apie susitaikymą su netektimi ir kitokį džiaugsmą. Tikriausiai mažiausieji supras ne visą pasaką, nepastebės kai kurių aspektų, kurie skirti suaugusiems. Visa tai suteikia knygai gilumo ir ilgaamžiškumo - skaitant po metų ar penkerių, augdamas vaikas tą pačią istoriją interpretuos ir suvoks jau visiškai kitomis akimis ir pastebės to, ko nepajautė ar nepastebėjo anksčiau.

Nenorėčiau atskleisti nei knygos pabaigos, nei esminių jos vingių, nes tuomet skaityti ją būtų visiškai nebeįdomu, tiesa? Skaitydama knygą ašarojau, bet tik vienu metu - o regis nesu ta jautruolė, kuri puola verkti dėl kiekvienos smulkmenos. Va čia labai aiškus požymis ir man pačiai, jog istorija iš ties jautri visiems, kurie bent kart gyvenime patyrė netektį, visiems, kurie jautėsi nepastebi ir visiems, kuriems atrodė, kad po praradimo gyvenimas nebetenka prasmės ir regis nebėra kelio tolimesniam gyvenimui. Būtent dėl to jautrumo aš labai atsargiai su istorija supažindinčiau vaikus, ypač jautresnius - po kiekvieno skyriaus tiesiog būtina kalbėtis apie ką skaitoma, apie patiriamas emocijas, potyrius ir knygoje atskleidžiamas temas su mažaisiais. Nors tikiu, kad patys jauniausi skaitytojai knygoje akcentuos draugystę ir šventes. Ir visgi, netektis knygoje yra esminė tematika, kurios nepastebėti tikriausiai neįmanoma.

Pirkdama ar pradėjusi skaityti norvegų rašytojos darbą aš visiškai nesitikėjau to, ką gavau. Tikėjausi visai kitokios istorijos, nelaukiau tokio stipraus emocijų pliūpsnio, perteikto liūdesio ir tikro netekties skausmo, nemaniau, kad knyga tokia jautri, žmogiška ir pasakojanti kasdienio gyvenimo istorijas, kurios persipina su fantastiniais vaizdiniais. Pastaruosius gali interpretuoti regis kaip tik nori - ir vienišo berniuko užsimiršimu ar paguodos ieškojimu, ir tikru šventiniu stebuklu. Nesitikėjau tokio jautrumo ir tokių emocijų pabudimo, kuris knygos puslapiuose baigiasi šventiniu, tikru džiugesiu. Ir vertinu labai palankiai - toli gražu ne visos istorijos geba pažadinti ašaras, empatiją ir liūdesį sekant Juliano pėdomis, smalsumą ir viltį, kad viskas kažkada ir kažkaip vistiek bus gerai.

"Šypsojosi visas kambarys. Visur buvo išdabinta Kalėdoms. <..> Pajutau, kad iš burnos išsprūdo silpna džiugesio aimana. <...> Mes iš tiesų švęsime Kalėdas! <...> Jie buvo tokie pat, kaip anksčiau. Jie buvo savimi."
Citata, p.188-189

Žanras: vaikiškos knygos; knygos jaunimui; grožinė literatūra
Autorius: norvegė Maja Lunde

Leidykla: Tyto Alba

Leidimo metai: 2019 m. (pirmas leidimas 2018 m)

Puslapių: 200 p.

Formatas: 24,2 x 27,6 x 2 cm, kieti viršeliai

Pirkau: knygos.lt

Kainavo: 14,39 Eur (pilna kaina 18,99 EUR)

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė