GĖLĖTA KOSMETINĖ

Iš Klaipėdos iki Papilės – maždaug pusantros valandos kelio automobiliu. Atstumas nėra didelis, tačiau atvykus susidaro įspūdis, lyg būtum nukeliavęs ne keliasdešimt kilometrų, o kelis šimtmečius atgal. Nedidelis Akmenės rajono miestelis slepia nepaprastai daug istorijos: čia gyveno Simonas Daukantas, stūkso du piliakalniai, išliko vienas įspūdingiausių Lietuvos geologinių objektų, o Ventos slėnis dovanoja vienus gražiausių kraštovaizdžių Žemaitijoje. Rankoje daugiau nei 150 milijonų metų senumo gyvūnijos ir augalijos fosilijos

Pirmiausia įrašą norisi pradėti nuo aiškaus akcento - pagrindinė šio įrašo nuotrauka yra skolinta, jos apačioje prierašas su autoriumi ir nuotraukos šaltiniu. Kai lankėmės Klaipėdos pilies muziejuje, dar nebuvo uždėtas stogas - jis stovėjo šalia, viskas buvo parengta ir po kelių dienų iškilmingai užkeltas ant pilies bokšto. Iš ties visai kitas vaizdas, kai pagrindinėje įrašo nuotraukoje pilies bokštas visame gražume, dėl to nekeliu maniškės. Aišku, būnant klaipėdiete, turėjau milijoną kartų ir krūvą dienų, kai galėjau nuvažiuoti ir nufotografuoti. Kelis kartus net buvau prasukusi visai šalia, tačiau tai pamiršdavau, tai reikalai ne tie.... O šiandien jau noriu pasidalinti Klaipėdos pilies muziejaus įspūdžiais, tad skolinuosi pagrindinę nuotrauką - visos kitos jau mano darytos, - dalinuosi įspūdžiais ir pamąstymais apie pilies muziejų. Foto: Juozas Kaminickas | Iš Klaipėda aš su tavimi

Mūsų šeimai patinka keliauti po Lietuvą, nors šiais metais tų kelionių buvo mažiau, bet labai norisi pasidalinti praeitais metais didžiulį įspūdį palikusia Orvidų sodyba su mistiniais šviesos ir šešėlių šokiais, muziejumi po atviru dangumi ir religija, pagonybe ir mistika alsuojančiomis akmens, medžio ir senų daiktų kompozicijomis. Tikėjomės vieno, pamatėme kitą, o širdimi jutome viso emocijų spektro šokį. 

Šią vasarą nemažai keliavom po Lietuvą ir apylinkes, rečiau ir dažniau lankomas vietas, tačiau įspūdžių bloge, iš kart po kelionių, nepalikau. Prieš kelias dienas pagalvojau, kad galbūt ruduo ir žiema yra puikus metas kelis įrašus, kuriems turiu daugiau nuotraukų, parengti. Šiandien apie Ventės ragą, kuris man sukelia daug nostalgiškų atsiminimų: pirmą kart lankant šią vietą man buvo 8-9 metai, kelionė atrodė nepaprasta: gidas, įdomi ekskursija muziejuje, sutiktas tuometinis valstybės vadovas (A. Brazauskas); antrą kart čia lankiausi po metų, su klase. O pastaraisiais metais, bemaž kiekvienais metais sugrįžtu vejama gal nostalgijos, gal tų magiškų atsiminimų?, o gal to, kad mano vaikui čia patinka?

Prieš kelis mėnesius, visiškai įsisukę į savo rutiną ir matydami, kad su tokiais tempais mes neskiriame pakankamai laiko nei sau, nei vaikučiui, apsisprendėme, kad viskas - sekmadienis nuo šiol bus tik šeimai skirta diena, kai stengsimės pabėgti iš namų kažkur, bet kur: pamatyti kažką naujo, aplankyti senai pamirštas vietas, suteikti vaikučiui naujų įspūdžių ar tiesiog šeimyniškai pasivaikščioti pajūriu, o gal kokiame nors parke? Mes nebūtume mes, jei iš karto viskas nepavyktų... kelis sekmadienius užsivertę darbais (vyras prie savo kompiuterio, o aš, skraidydama su šluostėmis ir šluotomis namuose) vis neprisiruošdavome imti ir daryti. Iš karto užbėgsiu įvykiams už akių ir pasakysiu, jog su vaiku kasdien keliaujame pasivaikščioti, tačiau trise paprastai praleidžiame ne tiek ir daug laiko... Tad vieną gražų ir saulėtą sekmadienį, berods prieš porą savaičių, sėdome į mašiną ir kol dar gamta nepasipuošė žiedais, o medžiai neišsprogino lapelių, nusprendėme apsilankyti Kretingos žiemos...