GĖLĖTA KOSMETINĖ

Dasygyvenau... Man 31-eri ir manęs laukia mano penktoji operacija. Iki šiol buvau vienintelis vaikas savo šeimoje, kuris niekad nesirgo angina, ką jau ten angina, man net gerklę retai skaudėdavo, o jei skaudėdavo, tai žinojau, kad privalgiau per šaltų ledų ar žiemą pakramsnojau per daug sniego. Ir jau tik nesakykite, kad būdami vaikai niekad nevalgėte sniego! Geltono tai ne, bet tą baltą ne vieną žiemą kabinau saujomis ir mėgavausi šaltu pojūčiu burnoje ar nudaužę ledine sniego gniūžte varveklį nuo stogo su broliu apsimesdavome, kad čia skaniausi pasaulyje ledai, nes gi žiemą mama ledų nė už ką nepirks!  Dasigyvenau... Tad šiandien pradedu pildyti savo naują paplepėjimo įrašą apie anginą, jos operaciją bei pooperacinį laikotarpį, tinkamo maisto paieškas ir visai netikėtus atradimus. Tikiuosi belaukiantiems suaugėliams tonzilektomijos šis įrašas atvers akis ir padės lengviau išgyventi periodą po jos, o gal tai bus tiesiog informatyvus skaitinys merginoms ar apysaką primenantis ...

Kiekvienais metais milijardas žmonių visame pasaulyje, vos paskutiniam laikrodžio dūžiui paskelbus Naujų metų pradžią pažada ir pradeda laikytis užsibrėžtų tikslų ir krūvos pažadų sau, kurie turėtų būti vykdomi ištisus metus... Tačiau statistika rodo, kad vos per 14 dienų didžioji dalis pažadų pamirštama ir tampa visiškai niekiniais - pamirštama 'sportuosiu daugiau'; "numesiu 5 kg", "skaitysiu daugiau knygų" ir pan. Tad ar verta kurtis pažadus? Kaip juos vykdyti? Bei... savaime suprantama - mano pažadai šiems metams.  "Žmogus pailsi nuo vieno darbo tik tada, kai pradeda kitą." A. Fransas

Nors jau 19 dienų, kaip Nauji metai, tačiau šį įrašą planavau paruošti tik tuomet, kai pristatysiu savo mėgiamiausius produktus. Iš tiesų, aš tikiu, kad pažadams sau nereikia jokios specialios datos ir pradėti kažko griebtis, imti daryti kažką naujo, išmokti ar patirti tikrai nereikia Naujų metų. Apskritai tie Nauji metai yra tarsi simbolinė proga - nauja pradžia, naujas labas pradėti kažką naujo, apie ką senai galvojote, pristigo valios pastangų, noro ar laiko. Keista, tačiau Naujų metų tikslus sau susikuria beveik visi, tačiau statistika rodo, jog naujų tikslų laikomasi tik 14 dienų, vos 2 pirmąsias sausio savaites! Kadangi pirmosios dvi savaitės jau baigėsi, mano pažadai sau nebėra jau tik pažadai - daugumą jų pradėjau daryti ir nepaprastai džiaugiuosi ir naujais potyriais, ir savo valios pastangomis tęsti, daryti, įgyvendinti, siekti ir tikiuosi pasiekti savo išsikeltus tikslus. Tai kokie tie mano planai ir tikslai šiems, 2018 metams? Atmink, į ką susitelksi, tai ir taps ...

Paskutinė ir trečioji mano asmeniško pasipasakojimo dalis jau čia. Kartais tokiems įrašams reikia nepaprastai daug laiko, atitinkamos nuotaikos. Ir nors jūs prašote, kad šitą ir panašaus tipo istorijas aš nufilmuočiau, manau man daug geriau sekasi rašyti, negu pasakoti. Jeigu dabar nesuprantate, apie ką aš kalbu ir ką čia ruošiuosi jums papasakoti, tuomet kviečiu įsijungti pirmą dalį , paskui perskaityti antrąją ir tik raštu išklausius abi pirmąsias dalis, keliauti prie šios. 

Labas mielosios ir mielieji, Pagaliau pagaliau, aš paskelbiau savo pirmąjį video. Tikriausiai šį įrašą reiktų pradėti nuo to, kodėl pradėjau filmuoti? Pirmiausia, man labai trūksta artimesnio ryšio su skaitytojais, o šiuo atveju žiūrovais, norisi artimesnio tiesioginio kontakto, reakcijų... Manau, kad įrašai yra puikus būdas detaliau išanalizuoti produktus, tačiau tam tikroms temoms reikia daugiau platumo, o ne gilumo, ką darome įrašuose. O jums tikriausiai tai puikus būdas išgirsti, kaip skamba mano balsas. Taip pat, jau kuris laikas pastebiu, kad tam tikrą informaciją sunku pateikti sustabdytu vaizdu fotografijose - kartais taip knieti viską parodyti gyvai, o sklaidos kanalo, tiesiogiai susijusio su tinklaraščiu aš neturiu. Po ilgų apmąstymų, tai vienas geriausių būdų papildyti tai, ką noriu pasakyti. Galiausiai - aš tiesiog noriu išbandyti savo jėgas ir mane nepaprastai griaužia smalsumas - o koks gi tas youtuberio darbas? Paveikslėlis iš ČIA

Pagaliau prisikaupiau parašyti antrą pasakojimo dalį! Sulaukiau daug komentarų, jūsų žinučių bei nuomonių, kad istorija skamba kaip romanas ar knyga, tačiau iš tiesų čia tikra istorija, nutikusi tikram žmogui, tikru laiku, tikroje vietoje su tikrai žmonėmis. Tad šį kartą antra realios istorijos dalis. Jei kartais neskaitėte pirmosios, tuomet rekomenduoju šios neliesti ir pirmiausia perskaityti pirmąją dalį .

Šiandien į mano galvą lenda pačios įvairiausios mintys... Lygiai prieš aštuonis metus, rugsėjo 8 dieną aš gimiau antrą kartą. Žinote, tai buvo vienas reikšmingiausių įvykių mano gyvenime, kuris pakeitė labai daug: mano požiūrį, mano mąstyseną ir apskritai suvokimą kas yra gyvenimas... Einu miesto gatvėmis ir pastebiu kiek daug žmonių bėga, skuba, dažnai įbedę akis į grindinį, tempdami sunkius nešulius, susikūprinusius, susirūpinusius... Ar tik akimirką, kai juos matau jie tokie? Galbūt dažnai pakelia akis, įkvepia rudeniško oro, paspardo įvairiaspalvius lapus ant žemės? Nors... kažkodėl netikiu! Kažkada, tikriausiai iki pat 2009 metų buvau lygiai tokia pat - aš visuomet skubėjau gyventi, skubėjau daryti, bėgti, veikti, imtis ir kuo greičiau baigti didelius ir mažesnius projektus ar sumanymus. Vis greičiau ir greičiau, vis geriau ir geriau, vis aukštyn ir aukštyn, tarsi neegzistuotų lubos, galimybės, tarsi nebūtų laiko... Pastaruosius 8 metus savęs klausiu - kur aš taip skubėja...

Šiandien lygiai trys metai, nuo pirmojo Gėlėtos kosmetinės įrašo paskelbimo! Tad šiandien švenčiu savo antrą gimtadienį metuose ir nepaprastai džiaugiuosi, turėdama galimybę dalintis su jumis savo mintimis, įžvalgomis apie gaminius, kartais papasakoti savo kasdienybę, jausmus ar potyrius.

Aš galvoju, kad šitas įrašas bus daugiau paplepėkim tipo, kai kalbėsiu visiškai laisvai ir nepasakosiu nei apie kažkokį produktą, nei apie konkretų projektą. Liepą mane pasiekė dėžutė su Aroma Gold tirpiu kvapos gėrimu, kepuraite ir marškinėliais (kurių nuotraukose tikrai nematysite, nes aš dėviu XS, o marškinėliai tai L dydžio). Atrodo įprastas siuntinukas su keliais kompanijos žymes turinčiais daiktais, jeigu ne žymė #why not , kuri bent jau man asocijuojasi su tam tikru, išskirtiniu gyvenimo būdu ir požiūriu į gyvenimą. "- Kas tau nutiko?! - išsigandęs sušuko meškiukas, žiūrėdamas į sustingusį Nulėpausį. - Cit... - sušnabždėjo asiliukas. - Panorau šokinėti. Laukiu, kol liausiuosi to norėjęs..." Iš "Gerų minčių kalendorius"

Šiandien turėjau prisėsti ir parašyti jums dar krūvą naujų apžvalgų apie įvairiausius kosmetikos, grožio dalykėlius. Suplanuota daugybė įvairiausių įrašų tiek dekoratyvinei kosmetikai, tiek veido priežiūrai, laukia įrašai apie makiažo įrankius, kvepalų postai, naujas drabužių įrašas ir Tam beauty užsakymas, tačiau šiandien man visiškai nekyla rankos rašyti nieko tokio stereotipiško ar standartinio. Šiandien man nepaprastai norisi paplepėti. 

Ar šiame skatmeninių technologijų amžiuje, kuriame informacijos srautai ir jos kaita tiesiog didžiulio masto, kas nors dar skaito popierinio varianto knygas ir žurnalus? Knygos ne per seniausiai vėl tapo madingos ir jas skaito visos, kurios turi nors truputį laivo laiko. O kaip su žurmalais? Juose esanti informacija neturi (arba dažniausiai neturi) didelės išliekamosios vertės, o ir periodinės spaudos kainos šiuo metu stipriai pakilusios.  Nesenai skaičiau mėgstamos tinklaraštininkės Salomėjos ( venividi ) įrašą apie jos mėgstamus žurnalus, ir pagalvojau, kodėl ir man nepasidalinus periodikos leidiniais, kuriuos skaitau? 

Mano vaikučiui šį kovą jau sukako 1-eri metukai ir jis peržengė ribą tarp to, kas vadinama kūdikiu ir tapo mažas vaikutis. Ta proga dar praeitą kartą norėjau jums papasakoti, kaip jaučiausi visus tuos metus, kaip viskas keitėsi, kaip man tie metai atrodė. Iš tiesų, kartais pagalvoju, ar jums įdomu vaikiškos temos, susijusios su mamiškais džiaugsmais ir vargais? Emocijomis ir pakylėjimo akimirkomis? Tačiau man asmeniškai, tiek laukiantis, tiek dabar, labai smagu paskaityti, išgirsti ar pamatyti kitų mamyčių istorijas, kitų vaikučių charakterio savitumus, pasiekimus, kartu padiskutuoti, ką daryti išlindus pirmiesiems ožiukams ir t.t. Tad ilgai svarsčiusi ir galvojusi ar pasakoti, nusprendžiau pabandyti, o pagal įrašo skaitomumą, bus aišku, patinka jums ar ne. Be to, paplepėkim tipo įrašai visuomet bus tokie kasdieniški (ne, ne visuomet apie mamas ar vaikus), buitiški ir paprasti pamąstymai, minčių ir įspūdžių pasidalinimai. Kadangi vaikutis kol kas 99% mano kasdienybės - bandom pasižiūr...

Praeitą mėnesį savo Facebook paskyroje jūsų klausiau, ką apie mane jums būtų įdomu sužinoti, galbūt jums įdomu kažkas apie tinklaraštį, o gal šiaip smalsu, koks mano požiūris į vieną ar kitą šiuo metu aktualią temą? Todėl jūsų klausiau, o šį kartą atsakau jums į visus jūsų užduotus klausimėlius. Jei kiltų daugiau, visada prašom nesikuklinti ir klausti jums patogiu būdu: komentarais bloge ar facebooke, elektroniniu paštu, o aš savo ruoštu, jei tokių klausimų sulauksiu pakankamai, pažadu padaryti ir daugiau tokio tipo įrašų. 😉

Šiandien pagalvojau, kad visiškai nenoriu rašyti jokių apžvalgų ir nieko, kas susiję su kosmetika. Sekmadienį, gal ne kiekvieną, tačiau kartą ar du per mėnesį, noriu skirti paprastiems, kasdieniškiems pokalbiams ir tiesiog pasidalinti patirtimi, pamąstymais ar papliurpti kažkokiomis pastarojo meto aktualijomis, tiesiog papliurpti. 😉 Iš tiesų, apie didžiausio savo gyvenime stebuklo laukimą, pilvuko laikus ir 9 mėnesius pakalbėti, papasakoti ir šiaip, pasidalinti visokia patirtimi, aš galvojau jau senai, tačiau žinau, kad mane skaito ne tik merginos, moterys, tačiau ir jaunos mergaitės, tad ilgai dvejojau, ar tokia patirtis, tokio tipo pokalbis bus aktualus ir įdomus jums? Galiausiai, tiesiog nusprendžiau parašyti, vienaip ar kitaip toms, kurioms neaktualu, tikriausiai tiesiog neskaitys. Juk taip pat ir su bet kuriuo straipsniu ar įrašu - neįdomi tema ir neskaitome. 😉

Šiandien šv. Kūčios, kai visi sėsime prie bendro stalo... Rytoj šv. Kalėdos - bene labiausiai laukiama metų šventė skirta šokinėti iš laimės ir džiaugsmo... "Kalėdiniu laikotarpiu, visi keliai veda namo" Marjorie Holmes Kaip ir kiekvienais metais, mano kelias per Kalėdas veda į tėvų namus, tad kurį laiką nerašysiu, tačiau prieš išvažiuodama noriu pasidalinti keliomis mintimis apie Kūčių ir Kalėdų prasmę ir reikšmę man...

Kalėdiniu laikotarpiu svarbu ne tik iš anksto pasiruošti, tačiau ir tinkamai nusiteikti. Kartais tik muzikos nepakanka... Tikriausiai visi artėjant Kalėdoms mėgstame nors trumpam vėl sugrįžti į vaikystės fantazijų pasaulį primenančius filmus, apie tikrąjį Kalėdų senelį; paverkšlenti su romantiškomis Kalėdų istorijomis, pasisemti įkvėpimo iš pamokančių nutikimų ar tiesiog smagiai pasijuokti iš kalėdinių komedijų...

Kai lauke nė kruopelytės sniego ir nė pačiu nosies galiuku neįmanoma užuosti iš šiaurės vėjo atnešamo šalčio ir tradicinio, tikriausiai laukiamiausio Šv. Kalėdų atributo - sniego... Kalėdinės nuotaikos senai ištirpusios, kaip šykštus ir pajūryje retas svečias - pirmasis sniegas. Nors parduotuvių vitrinos jau antras mėnuo išpuoštos ir prikrautos Kalėdiniais atributais, nors miesto eglės senai įžiebtos, nors iki Kalėdų skaičiuojame paskutines dienas, mano šiemetinės šventinės nuotaikos nėra nė kvapo... O kas geriausiai pakelia nuotaiką? Kepti Kalėdinius imbierinius sausainiukus arba puošti namus - ir būtinai su garsia muzika... kalėdine muzika, kuri pakelia nuotaiką. Ir atrodo, po kelių dainų, nebereikia nei sniego, nebereikia nė dovanų - reikia tik tikro Kalėdų stebuklo laukimo ir galimybės pabūti su mylimiausiais per šias šventes...

Paskatinta tinklaraštininkės Akvilės, kurios staipsnius nuolat skaitau (nuoroda į jos puslapį ČIA ), noriu, nors ir kiek pavėluotai, papasakoti apie tai, ko laukiu šį rudenį.

Sveikos mano mielosios draugės, Su šv. Velykomis! Tikiuosi margučiai buvo gražūs ir tvirti? Tikiuosi smagiai praleidote laiką artimųjų draugijoje? Šiandien nusprendžiau pagaliau papasakoti apie savo kosmetikos staliuką. Ilgai galvojau, ar toks įrašas būtų įdomus? Ar aš galiu pasakoti apie laikiną savo kosmetikos staliuką? Ar aš noriu rodyti ne pačią idealiausią tvarką tarp savo kosmetikos priemonių? Galiausiai pasiryžau jums parodyti. Tad mano laikinasis kosmetikos staliukas jūsų teismui ir dėmesiui.