Jau kuris laikas nebežinau, ką rašyti įrašų įžangose ir jos man tampa sunkiausia apžvalgos dalimi. Atrodo anksčiau tekstas tiesiog liedavosi, tikriausiai dėl to, kad labai daug atviraudavau apie asmeninius dalykus, potyrius ir emocijas, dėl ko kai kurioms atrodydavau kaip besiskundžiantis žmogus. Tiesa ta, kad tokia nesu, priešingai. Bet pastaraisiais mėnesiais ir atvirauti man nebesinori, va Instagram platforma jau kuris laikas tuščia ir ne dėl to, kad neturėčiau kuo dalintis, ne, man tiesiog nebesinori apie viską atvirauti, norisi pasilikti daugybę dalykų tik sau, norisi savo įgyvendintus planus ir menkai realias svajones išsakyti tik šeimai. Tikriausiai subrendau, gal pasenau arba tiesiog tokia gyvenimo stadija, kai nei įrodinėti, nei pasirodyti geresnei nei esu, nei gauti aplinkinių aplodismentų ar dėmesio man nebereikia. Gyvenu visai kitomis mintimis, kitais planais. Tikriausiai iš dalies mano blogas prarado žavesį ir tą asmeniškumo prieskonėlį, bet regis aš to nebenoriu. Ką gi, ž...