Būti mama pasirodo nėra jau toks lengvas darbas, kaip atrodė tol, kol neturėjau mažylio. Dažnai pabudusi ryte, negaliu nusiprausti kada noriu - tenka derintis prie vaiko dienotvarkės, pasitaiko ir tik vakare, paguldžius vaiką randu beveik pilną savo rytinės kavos puodelį. O mano diena prabėga bėgant nuo vieno darbo, prie kito - pamaitinti vaiką, sėdėti šalia prie puodo, nuprausti, pažaisti, sutvarkyti namus, paruošti pietus, pasirūpinti būtinais katino poreikiais, skalbti, lyginti, plauti... taip sukantis spėja ateiti vakaras, ir tenka eiti vėl prausti mažylio, kloti lovų ir guldyti miegučio. Tik tada galiu skirti laiko sau. Nors nepaprastai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu sūnui išeina pažaisti vienam, tačiau dažniausiai tas sutaupytas laikas skiriamas buičiai arba papildomam laikui žaidimams lauke... Diena seka dieną, dienas keičia savaitės, o mamos rutina keičiasi labai minimaliai, todėl kartais, tiesiog privaloma kažkur pabėgti, ištrūkti ir palikus vaiką, tiesiog pasilepinti....