GĖLĖTA KOSMETINĖ

Vis dar skaitau ir skaitymui puikiausias laikas pastaruoju metu išpuola vaiko būrelių metu, kol laukiu užsiėmimų pabaigos, laiką skiriu knygai. Prasmingiau praleistas laikas, nei tiesiog naršant telefone.  O šį kart į rankas nusprendžiau imti antrąją Beatos Tiškevič knygą (apie pirmą pasakojau ČIA ) "Beveidžiai". Jei pirmoji knyga buvo orientuota į Beatos asmenybę, nutikimus bei asmenybės pokyčius, tai antroji - grožinės literatūros knyga su pretenzija į psichologinę ar asmeninio tobulėjimo pakraipą. "Tikrasis beveidis yra tas, kuris atsisako to, kas bent kiek neatitinka jo aplinkos lūkesčių, ar jam numatytų scenarijų, visai tai atskiria nuo savo asmenybės - viešumoje pasirodo nupoliruotas pagal kitų norus. <..> Visą gyvenimą gyvenau kaip beveidis. Prisiplakdama prie kitų - didesnių, protingesnių už save, glausdavausi prie jų tarsi po skėčiu. Tačiau savo veido parodyti nedrįsau. <...> Iš pradžių maniau, kas jis niekam netiko, vėliau supratau, kad jis netiko m...

PAGALIAU! Praėjus metams, po pirmosios [šios] Beatos Tiškevič knygos išleidimo, sugebėjau ją perskaityti! Knygą pradėjau skaityti dar gulėdama ligoninėje, lapkričio pabaigoje ir per porą dienų suvalgiau beveik visą, liko vos keli skyriai, kuriuos po truputį suskaičiau namuose. Ech, jau pamiršau, koks malonumas skaityti įtraukiantį romaną ar įtraukiančią biografiją - čia kaip jau pažiūrėsi!  "Daugumai žmonių reikia leidimo - leidimo būti tokiais, kokie jie yra, jausti tai, ką jie jaučia, elgtis taip, kaip jie nori, kurti tai, kas plaukia iš jų širdies. <...> Tas leidimas gyvena ne pas kokį nors autoritetingą asmenį kišenėje, net ne pas mūsų mamas ir tėčius... o mūsų širdyje. Bet juo nėra lengva patikėti." Citata iš knygos p.361.