GĖLĖTA KOSMETINĖ

Perbėgau visus vaikiškų knygų įrašus ir daugmaž sudėliojau vaikų amžiaus ribas, kurios vienai ar kitai knygai aktualios ir įdomios. Manau, kad pas mus labai trūksta konkretumo - vaikas vaikui nelygus, o ir amžiaus ribos, labai stipriai skiriasi - skirtingose amžiaus perioduose aktualūs skirtingi klausimai, įdomus kitoks rašymo stilius, tad... amžiaus ribos yra svarbios. Man sunku išrinkti vaikui tinkamas knygas, o labai norisi, kad nupirkta knyga būtų aktuali, įdomi ir patraukli mano sūnui. Šį kart labai trumpai noriu pristatyti jums knygą, kuri labiausiai tiks darželio amžiaus vaikams, bet knygą prisiminiau ir jums nusprendžiau parodyti jau mano sūnui esant antrokui, nes nesenai perskaitė pats pakartotinai (maži, trumpi tekstai šiuo metu skaitymui motyvuoja labiausiai). O ką žada ir duoda pati knyga? "Viskas ėjo vis blogyn <...> nes kas gi nori bendrauti su dideliu pasišiaušusių plunksnų kamuoliu, iš kurio sklinda vien burbėjimas ir įžeidinėjimai?" Citata, p.13

Apie knygas kalbu rečiau, nei norėčiau, tačiau skaitymo labai stengiuosi nepamiršti ir vis skaityti pasitaikius bent menkiausiai progai, tiesa, dabar daugiau skaitau vaikiškų knygų - prieš duodama sūnui, perskaitau pirma, ar tikrai knyga tiks jo amžiui, jo suvokimui ir skaitymo galimybėms. Jei įdomu, galėčiau trumpai (ženkliai trumpiau) papasakoti ir apie vaikiškas knygeles, kurios paliko geriausią įspūdį. O kol kas noriu papasakoti apie vasarą skaitytą plonytį lietuvišką romaną su įdomia stilistika bei neįprastu rašymo būdu. „Meilė kaip obelis – jai reikia žemės augti ir metų laikų kaitos. Kas man iš amžinos vasaros, kai aš pati neamžina“ Citata, p.47

Radusi laisvą minutę, stengiuosi skaityti, skaityti apie viską, kartais į rankas imu romaną, kartais gilinu profesines, psichologines ar saviugdos žinias. Šį kart į rankas ėmiau Vaivos Rykštaitės "Mėlynas namas Havajuose" naujausią romaną. Tai nėra mano pirmoji pažintis su rašytojos knygomis, jau esu skaičiusi kelis romanus, autorę seku socialiniuose tinkluose, tad ir skaityti romaną, su jau turimu autorės kasdienybės kontekstu, buvo labai smagu.  "Mane pagavo namas. Mėlynas iš išorės, sujauktas iš vidaus. Kaimynai mato, kad tai pats didžiausias namas gatvėje. Įžūliausias, išsišokėlis, ne su kraštovaizdžiu susiliejantis <...> Mėlyną namą statė haolės - baltieji, arba, jei tiksliai verčiant, žmonės be sielos <...> Visai neblogai laikomės, turint omeny, kad esame žmonės be sielų." Citata, p. 11-12

Vis dar skaitau ir skaitymui puikiausias laikas pastaruoju metu išpuola vaiko būrelių metu, kol laukiu užsiėmimų pabaigos, laiką skiriu knygai. Prasmingiau praleistas laikas, nei tiesiog naršant telefone.  O šį kart į rankas nusprendžiau imti antrąją Beatos Tiškevič knygą (apie pirmą pasakojau ČIA ) "Beveidžiai". Jei pirmoji knyga buvo orientuota į Beatos asmenybę, nutikimus bei asmenybės pokyčius, tai antroji - grožinės literatūros knyga su pretenzija į psichologinę ar asmeninio tobulėjimo pakraipą. "Tikrasis beveidis yra tas, kuris atsisako to, kas bent kiek neatitinka jo aplinkos lūkesčių, ar jam numatytų scenarijų, visai tai atskiria nuo savo asmenybės - viešumoje pasirodo nupoliruotas pagal kitų norus. <..> Visą gyvenimą gyvenau kaip beveidis. Prisiplakdama prie kitų - didesnių, protingesnių už save, glausdavausi prie jų tarsi po skėčiu. Tačiau savo veido parodyti nedrįsau. <...> Iš pradžių maniau, kas jis niekam netiko, vėliau supratau, kad jis netiko m...

Kurias knygas skaitome su vaiku, yra jo pasirinkimas. Greičiausiai dauguma šešiamečių domisi jūros pasauliu: jei prieš kokius trejus metus įdomiausi buvo pingvinai, tai pastaruoju metu mylimiausi yra ruoniai. Ir ruoniai karaliauja visur: reikia vaizdelių su plaukiančiais ruoniais, reikia daugiau sužinoti. Dar pavasarį matėme į krantą išmestą ruonį, tad nuo to karto klausimų kilo daugiau, nei aš galiu atsakyti. Susiradome vaikišką knygą apie ruonius ir pradėjome keliauti kartu su pagrindiniais herojais po Baltijos jūrą ir papildyti žinias apie mūsų jūrą, ruonius ir kitus gyvūnus. "Iš pirmo žvilgsnio tuščias Baltijos jūros dugnas pasirodė besąs gyvas. Nors toli gražu ne visos pamatytos žuvys tiko ėsti ruoniams, bet ne viską juk ir reikia suėsti - galima tiesiog pasigrožėti. Ruoniukai smalsiai dairėsi po jūros dugną, pamiršę laiką." Citata, p.47.

Kelionės Čekijoje metu į rankas paėmiau antrą K. Sabaliauskaitės dilogijos "Petro imperatorė" dalį, kurią baigiau skaityti vos per 5 dienas, paskutinį puslapį užverčiau traukinyje į Klaipėdą ir jau kuris laikas bandau susidėlioti mintis šiam įrašui. Paprastai iki apžvalgos tinklaraštyje į rankas neimu naujos knygos, tačiau šiam kartui dariau išimtį - esu pradėjusi visiškai kitokiomis emocijomis persmelktą romaną ir visgi, taškus šiai daliai norisi susidėlioti kaip įmanoma greičiau, kol įspūdžiai dar švieži ir emocijos nespėjo išblėsti. Tad kokia ta antroji dalis ir kuo ji skiriasi nuo pirmosios? "nebeteisiau savęs, nebenorėjau priešintis, supratau, kad negaliu čia nieko pakeisti. Gal tai reiškė, jos susigyvenau su Rusija, kaip susigyvenama su nepavojinga ir nemirtina liga ar kliauda, tarkime žvairumu. Gal įpratau žvairuodama nebematyti to, ką buvau bejėgė pakeisti. Galbūt įmanomas sielos žvairumas. O gal tai reiškė vien tai, kad visi buvome Piterio kaliniai, o įkalintiej...

Pagaliau prisiruošiau. Pasakoti apie knygas man kiek sunkiau nei apie kosmetiką - gal dėl to, kad apie knygas kalbu mažiau? Tuo tarpu prie kosmetikos teksto esu taip įpratusi, mintys dažnai pačios dėliojasi. Apie knygas kalbėti sunkiau dar ir dėl to, kad knygos turinio atskleisti nesinori, bet apžvalgą sudėlioti ties pagrindiniais aspektais, tad rašyti apie knygas ženkliai sunkiau.  Šį kart apie lietuvių rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės "Petro imperatorė" pirmąją dilogijos dalį. Romanas dažnai vadinamas istoriniu ir Lietuvoje ši niša kol kas labai menkai užpildyta. Istorinis romanas savo esme remiasi istoriniais įvykiais, pasakoja apie istorines asmenybes, tačiau nesiekia atskleisti istorinės tiesos. Aš esu istorikė ir galiu garantuoti, kad tik labai mažas procentas žmonių gali skaityti istorikų straipsnius ar knygas. Tad mano galva istorinis romanas remdamasis daline faktine informacija gali padėti susipažinti su tam tikru laikotarpiu, asmenybėmis ar įvykiais, net jei dal...

Vaikui skaitau labai daug ir tiesą sakant noriu išugdyti jei ne didžiulę, tai bent jau ilgalaikę meilę knygoms. Mano vyras visiškai neskaito, per gyvenimą gal porą knygų yra pilnai baigęs, tuo tarpu aš esu iš daug skaitančios šeimos, didžioji dalis mano vaikystės prabėgo su knyga rankoje, dažnai skaitant iki ryto, pasislėpus su žibintuvėliu po kaldra iki pat ryto, kol užverti paskutinį lapą. Knygos man davė labai daug ir nors dabar skaitau ženkliai mažiau, tačiau labai noriu, kad mano sūnus būtų skaitantis. Puikiai žinau, kad skaitantys žmonės užauga skaitančiose šeimose, tad kas vakarą bent po vieną istoriją. Šį kart noriu jums papasakoti apie vieną nuostabią knygelę, ne šiaip vaikišką knygelę, o leidinį su terapinėmis pasakėlėmis, skirtomis 3-9 metų vaikams. Apie Pelėdą Drūliją ir kantybės paieškas, apie knygelę, kurią skolinosi darželis, kuri mano vaikui paliko didžiulį įspūdį. "Tukas sakė, kad reikia turėti kantrybės. Įdomu, ar aš jos turiu? O kur ta kantrybė yra? Ir kur ji ga...

Pernai Kalėdų laukimas vaikui apsiribojo šokoladiniu kalendoriumi, kažkodėl praeitais metais vaikas man atrodė dar pakankamai didelis suprasti ir domėtis 24 dienas trunkančia istorija. Kas vakarą skaitėme trumpas istorijas, ir tik šiais metais, kai mažylis gerokai paaugo, nusprendėme bandyti skaityti knygą - advento kalendorių susijusį su šventiniu laukimu. Dar pernai buvau įsigijusi "Kalėdų belaukiant" ir tikėjausi, kad knyga padės sukurti magiško laikotarpio nuotaiką. "...tas, kuris širdyje tiki Kalėdų stebuklu, visada jį suras ir po Kalėdų eglute." Citata iš knygos, 24 skyrius

Aš nežinau, kodėl mano rankose atsidūrė būtent šita knyga? Galbūt viena iš priežasčių galėjo būti tiesiog smalsumas - turime labai daug knygų apie saviugdą, tikrai daug apie moteriškumą, asmeninį tobulėjimą ir labai didelė jų dalis orientuota į moteris, moterų problemas, veiklas, gyvenimą... ką tik nori, o va apie vyrus ir/ ar vyrams skirtų knygų labai mažai, o gal ir iš viso vos kelios? Į mano akis pakliuvo būtent šita, tad didžiąja dalimi vedama smalsumo, norėjau paskaityti, pažiūrėti, ką vyrai kalba apie šiuolaikinio vyro problemas ir kur visgi ta orientacija nukreipta, kokie siūlomi sprendimai.  "Tikras vyras - kur kas daugiau nei apibrėžimas, sąvoka ar tikimybių teorija. Tai mįslė, likusi praeityje <...> Vyras yra išnykusi legenda." Citata p.14

Aprangos reikaluose aš vis dar esu neišmanėlė. Mano šeimoje mažai dėmesio kreipiama į išvaizdą, o ir mano aplinka visuomet buvo tokia, kuriai nusispjauti kaip atrodai, svarbu kas tu esi. Tad niekad ir nebuvo kažkokių rimtų progų išmokti apsirengti, mokėti protingai susidėlioti savo spintą, galiausiai net mokėti derinti man ilgą laiką buvo didžiulė paslaptis. Na gerai, vis dar paslaptis, riešutėlis, kuriam perkąsti tikrai prireiks daugiau laiko. Instagram stories rodžiau, kad vėl analizuoju ir tvarkau savo spintą (kaip ir kasmet) ir čia pasitelkiu jau gerokai gyvenimo mačiusią, ne kartą vartytą ir analizuotą, visai nebenaują Agnės Gilytės "Spintologija" knyga su intriguojančiu "Nėra ko rengtis?" pavadinimu, nes na pripažinkim, visos padūsaujam prie tos spintos, kad neturim ko rengtis, nors dažniausiai ji ir taip pilna drabužių. "Jei tavo spintoje kaba tuntas drabužių ir jų priedų, kurie tarpusavyje neturi nieko bendra, nuolat sakysi, kad "kaskart įsig...

Ką karantino metu veikiate su savo vaikučiais? Maniškis iš darželio gauna įvairių užduotėlių: sportuojame, muzikuojame, šokame, karpome ir lipdome, piešiame ir mokomės skaičiuoti. Tačiau kartais nei viena veikla netinka ir mes jungiamės filmukus arba imame vartyti knygutes. Namuose vaikiškų knygučių turime jau nemenkas porą lentynų, tad ir pasirinkti visuomet yra iš ko. Visgi pačios mylimiausios jau tikriausiai porą metų yra Kakės Makės serijos knygutės, tad šiandien trumpai apie Kakę Makę ir Netvarkos Nykštuką bei kodėl knygelė patinka ne tik vaikui, bet ir mamai (man). "Jei vakarais nebūsi Žaislų Tvarkytoja, apie tai greitai sužinos Netvarkos nykštukas." Citata p. 17.

Skaitau aš lėtai, tikriausiai gerokai lėčiau nei norėčiau, tačiau turiu pasiteisinimą sau - laiką stengiuosi paskirstyti visoms gyvenimo sritims ir keliems pomėgiams, tad laiko vien tik knygoms nelieka. Ir visgi - vieną kitą knygą sugebu perskaityti. Va ir šiandien, kaip tik baigiau naujausią Ruta Sepetys istorinį romaną ir noriu pasidalinti savo nuomone, potyriais, pamąstymais bei emocijomis. "Esama neminėtinų dalykų, tamsaus stalčiaus, kur guli uždarytos neišreiškiamos tiesos. <...> Nešnekėk. Nepasakok. Estamos mas guapas con la boca serrada." Citata, p.182

Pagaliau atsirado ūpo, noro ir šiek tiek laiko skaityti. Ir savo rimtesnius skaitinius pradėjau nuo rimtos tematikos, pastarųjų metų bestselerio - lietuvių kilmės amerikietės Ruta Sepetys pirmosios knygos "Tarp pilkų debesų", skirtos Stalino Pabaltijo valymo metodams, pasitelkiant trėmimus. "Ruta Sepetys (g. 1967 m.) – gimė ir užaugo JAV, Mičigane, lietuvio išeivio ir amerikietės šeimoje. Užaugusi meną, knygas ir muziką mylinčioje šeimoje, Ruta Sepetys pasirinko studijuoti operą, tačiau galiausiai baigė tarptautinius finansus. Prieš pradėdama rašytojos karjerą, ji daugiau nei 20 metų dirbo muzikos srityje, kur padėjo menininkams ir dainų kūrėjams savo dainomis pasakoti istorijas. Šiandien tiek jaunuolių, tiek suaugusiųjų visame pasaulyje skaitoma rašytoja gyvena ir kuria Tenesio valstijoje. Pasaulyje pripažintos autorės kūriniai išleisti daugiau nei 50 šalių ir išversti į 36 kalbas. Romanai „Tarp pilkų debesų" ir „Nelengvu keliu" tapo New York Times ir tar...

PAGALIAU! Praėjus metams, po pirmosios [šios] Beatos Tiškevič knygos išleidimo, sugebėjau ją perskaityti! Knygą pradėjau skaityti dar gulėdama ligoninėje, lapkričio pabaigoje ir per porą dienų suvalgiau beveik visą, liko vos keli skyriai, kuriuos po truputį suskaičiau namuose. Ech, jau pamiršau, koks malonumas skaityti įtraukiantį romaną ar įtraukiančią biografiją - čia kaip jau pažiūrėsi!  "Daugumai žmonių reikia leidimo - leidimo būti tokiais, kokie jie yra, jausti tai, ką jie jaučia, elgtis taip, kaip jie nori, kurti tai, kas plaukia iš jų širdies. <...> Tas leidimas gyvena ne pas kokį nors autoritetingą asmenį kišenėje, net ne pas mūsų mamas ir tėčius... o mūsų širdyje. Bet juo nėra lengva patikėti." Citata iš knygos p.361.

Šitą įrašą - apžvalgą noriu pradėti nuo to, kad knygą privalėjau (netinkamas žodis, nieko neprivalome, nebent patys to norime), tiksliau norėjau pabaigti perskaityti iki gruodžio antrosios pusės, savo trisdešimtojo gimtadienio. Tačiau su mano dabartiniais skaitymo tempais... na, skaityti laiko reikia labai jau paieškoti, todėl skaitiniai kiek nusitęsė ir neplanuoti darbai sutrukdė mano planus. Tačiau perskaityti būtinai norėjau. Mane suintrigavo knygos tema "moters akistata su trisdešitmečio krize" - juk prieš pat įsigyjant knygą į tokią krizę žygiavau pati! Ir mane kamavo abejonės, lengvas nerimas ir nežinia - o kas bus, kai sukaks tas baisusis "trisdešimt? "Laikas apskritai baigiasi. Meluočiau sakydama, kad nebijau. Viską įsivaizdavau kitaip. Kad bus kažkas rimto, kad aš būsiu kitokia." Citata iš knygos, p.13 "Baigti mokslus. Ištekėti. Padaryti karjerą. Pa(si)daryti visus vaikus. Apkeliauti pasaulį (bent jau nuskristi iki Turkijos). Parašyti kny...

"Moters grožis - tarsi įstabaus skonio patiekalo receptas, sudėtas iš įvairiausių ingredientų bei prieskonių... Kartais makiažas yra pagrindinis moters išvaizdos ingredientas, o kartais tik švelnus prieskonis. Kartais jis būna aštrus, kartais saldus. Svarbu sukurti individualumą, o receptas kiekvienai moteriai vis kitoks... <..>  Būk atvira pokyčiams ir nebijok kaskart atskleisti savyje ką nors naujo - būk drąsi, romantiška, velniškai seksuali, optimistiškai nusiteikusi..." (Citata. Iš knygos) Aš niekad nesimokiau makiažo iš profesionalių knygų, o lankyti makiažo kursai vargu ar verti "makiažo kursų" pavadinimo. Nors paauglystėje, prieš daugiau nei dešimtmetį makiažo kursai nebuvo itin populiarūs, o tie, kurie buvo, buvo skirti profesionalams ir labai brangūs... Nežinau, ar youtub'as tada jau egzistavo Lietuvoje, bet vienintelis makiažo mokytojas buvo žurnalų iškarpos ir mergaitiški pasišnabždėjimai apie tai, kaip galima padaryti vieną ar kitą br...