GĖLĖTA KOSMETINĖ

Radusi laisvą minutę, stengiuosi skaityti, skaityti apie viską, kartais į rankas imu romaną, kartais gilinu profesines, psichologines ar saviugdos žinias. Šį kart į rankas ėmiau Vaivos Rykštaitės "Mėlynas namas Havajuose" naujausią romaną. Tai nėra mano pirmoji pažintis su rašytojos knygomis, jau esu skaičiusi kelis romanus, autorę seku socialiniuose tinkluose, tad ir skaityti romaną, su jau turimu autorės kasdienybės kontekstu, buvo labai smagu.  "Mane pagavo namas. Mėlynas iš išorės, sujauktas iš vidaus. Kaimynai mato, kad tai pats didžiausias namas gatvėje. Įžūliausias, išsišokėlis, ne su kraštovaizdžiu susiliejantis <...> Mėlyną namą statė haolės - baltieji, arba, jei tiksliai verčiant, žmonės be sielos <...> Visai neblogai laikomės, turint omeny, kad esame žmonės be sielų." Citata, p. 11-12

Šitą įrašą - apžvalgą noriu pradėti nuo to, kad knygą privalėjau (netinkamas žodis, nieko neprivalome, nebent patys to norime), tiksliau norėjau pabaigti perskaityti iki gruodžio antrosios pusės, savo trisdešimtojo gimtadienio. Tačiau su mano dabartiniais skaitymo tempais... na, skaityti laiko reikia labai jau paieškoti, todėl skaitiniai kiek nusitęsė ir neplanuoti darbai sutrukdė mano planus. Tačiau perskaityti būtinai norėjau. Mane suintrigavo knygos tema "moters akistata su trisdešitmečio krize" - juk prieš pat įsigyjant knygą į tokią krizę žygiavau pati! Ir mane kamavo abejonės, lengvas nerimas ir nežinia - o kas bus, kai sukaks tas baisusis "trisdešimt? "Laikas apskritai baigiasi. Meluočiau sakydama, kad nebijau. Viską įsivaizdavau kitaip. Kad bus kažkas rimto, kad aš būsiu kitokia." Citata iš knygos, p.13 "Baigti mokslus. Ištekėti. Padaryti karjerą. Pa(si)daryti visus vaikus. Apkeliauti pasaulį (bent jau nuskristi iki Turkijos). Parašyti kny...