APLANKĖM. Orvidų sodyba - muziejus. Tarp mistikos, religijos ir tautiškumo (Gargždelės k., Kretingos raj.)

Mūsų šeimai patinka keliauti po Lietuvą, nors šiais metais tų kelionių buvo mažiau, bet labai norisi pasidalinti praeitais metais didžiulį įspūdį palikusia Orvidų sodyba su mistiniais šviesos ir šešėlių šokiais, muziejumi po atviru dangumi ir religija, pagonybe ir mistika alsuojančiomis akmens, medžio ir senų daiktų kompozicijomis. Tikėjomės vieno, pamatėme kitą, o širdimi jutome viso emocijų spektro šokį. 

Orvidų sodyba yra įsikūrusi Kretingos rajone, netoli Salantų miestelio, dešinėje greitkelio Plungė - Skuodas pusėje, Imbarės seniūnijoje, Gargždelės kaime. Iš įvairių medžiagų, tarp kurių vyrauja akmuo sukurtas kompozicijų muziejus šiuo metu įgavo milžiniško trikampio formą – krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosę kanalai, akmenų ir žemių pylimai. 

Orvidų sodybą įkūrė Vilius Orvidas (1952-1992), apdoroti akmenį išmokęs iš tėvo akmentašio Kazimiero Orvido (1905-1989), kuriam šį amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872-1939), Orvidų šeimos pradininkas Salantų apylinkėse. 

Vilius Orvidas

1973 m. grįžęs iš sovietinės armijos ir pamatęs melioracijos naikinamą gamtą, V. Orvidas, penktas iš šešių vaikų, kartu su tėvu vežė į sodybą suskaldyti pasmerktus akmenis ir stengėsi suteikti jiems meninę išraišką, kad būtų neliečiami. Taip pat iš nukeliamų sodybų parsiveždavo senų daiktų, šimtamečių medžių, kelmų. Vyraujanti meno kūrinių tematika Orvidų sodyboje - religinės krypties. Todėl sovietmečio valdžia kūrybiniams sumanymams kiek įmanydama trukdė, naikino tai, kas buvo padaryta. Sodyba stebuklingai apsisaugodavo ir toliau augo. Atgimimo metais kurti tapo lengviau, nors sodyba vis dar buvo vertinama labai skirtingai. Iš pradžių tai buvo paprasčiausia kaimo sodyba, kurią bėgant metams vis labiau užvaldė akmuo. Pamažu sodybą pamėgo turistai, įvairūs gyvenimo nuskriausti žmonės, kurių bei vieno Vilius neatstumdavo. 

Orvidų sodyboje, kur kiekvienas akmuo gali sužadinti daug apmąstymų, užminti mįslių, neišvengiamai apima ir banali nuostaba, kaip jis galėjo tiek suspėti! Žinoma, Vilius samdydavo darbininkų, technikos - plikomis rankomis tokių konstrukcijų neįmanoma sulipdyti. Padėdavo ir tie, kurie čionai atklysdavo gintis nuo savų problemų ir gauti dvasinę ramybę. Jis visus įtraukdavo į kūrybą, nes siekė, kad kurdamas žmogus atsigautų. Žiūrėdamas į tuščią vietą sodyboje jis matydavo kažką ypatinga ir žinodavo, kas toje vietoje bus. 

1989 m. V. Orvidas davė pirmuosius Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolio įžadus, pasirinko brolio Gabrieliaus vardą. Jis buvo didžiulės energijos, neribotos fantazijos, reto darbštumo ir be galo dvasingas žmogus. Tačiau netikėtai 1992 m. rugpjūčio 5 d. V. Orvidas mirė savo paties sodyboje - muziejuje, palaidotas Salantų kapinėse. Taip ir liko nebaigta begalė sumanymų, neįgyvendintos idėjos. Dirbdamas jis džiaugėsi ne save ir savo darbą akcentuodamas, bet kad sukurs erdvę sau ir kitiems atsigauti, pasimelsti, pamedituoti.

Ir iš ties sodyba - muziejus labai unikali vieta energetine prasme - tik pradėjus keliauti šviesiu plačiu taku, su šone čiurlenančiu kriokliuku apėmė džiugesys ir palaima, toliau, pastebėjus antkapinius akmenis, religines kompozicijas lankė šiurpas ir nerimas, šešėlių žaisme, užsukant į apleistus pastatus apėmė jaukumo ir mistiškumo nuotaikos. Emocijų skalė vis kito, mainėsi, visai kaip į vandenį įmesto akmenuko sukurti raibuliai - vienodi, bet kas kart vis kitokie.

Sodyboje iš ties vyrauja akmuo, tačiau kompozicijoms daug naudojama mediena ir medžių kelmai bei kamienai, prie įėjimo stūkso sovietinis tankas, iki Atgimimo puikavęsis Salantų miestelio aikštėje, atvežtas pačių salantiškių, siekiant išsaugoti. Unikalius potyrius kuria ir palikti senieji pastatai, tiklo viražai, medžio kempinėmis išklijuotos lubos, sustatytos ir tarsi nebaigtos drožti medinės statulos. 

Vis kitokia sodyboje ir vandens forma - pradžioje džiugiai čiurlenantis fontanas vėliau pasitinka ramiu ir švariu kanalu, galiausiai tarp pastatų lankytojus pasitinka senas, apžėlęs, tarsi be gyvybės tvenkinėlis, o pabaigoje - gausiai vandens lelijomis apsodintas, upę primenantis kanalas, apšviestas saulėkaitos ir joje besilepinančiais karosiukais. Logiškai lyg ir supranti, kad visas šis vanduo, sąlyginai nedidelėje erdvėje turėtų būti susijęs, tačiau... jis toks skirtingas kiekvienos kelionės etapu... Ir kaip teisingai aprašyta visur, kur tik teko skaityti - kiekvienas šią sodybą - muziejų ir jame esančias kompozicijas supras vis kitaip - vieniems tai dvasinga vieta, kitiems - mistinė šešėlių ir žaismo karalystė, tretiems - šiurpą kelianti klaustrofobiška, masyviomis kompozicijomis užpildyta erdvė, o kažkam - gal tiesiog vieta, kur  galima pasivaikščioti. Be jokios abejonės, sodybos - muziejaus simbolika, energetika labai stipri, o ir istorine prasme, tai buvo reikšminga vieta tyliam sovietinio rėžimo pasipriešinimui.

Sodybos kasoje galima įsigyti svarbiausių objektų žemėlapį, tačiau pagalvojau, kad galiu jums aprašyti tuos svarbiausius objektus. O šiaip, jei lankysitės, žemėlapiui euro rekomenduoju nepagailėti, kad nenutiktų kaip tai skūpai porelei, vaikščiojusiai mums iš paskos ir bandžiusiai atrasti visus svarbiausius objektus (žemėlapis viršuje su numeriukais, paaiškinimai apačioje):

1. Tankas išvaduotojas (?) nukeltas nuo Salantuose buvusio postamento. Tankas, paliktas sodybos pakraštyje simbolizuoja nugalėtas sovietinio pragaro pabaisas.

2. Orvidų herbas. 1500 m. Greišo (Giejsz) herbą pradėjo naudoti Orvidai, priklausę Žemaitijos bajorų giminei.

3. Varpas.

4. Skulptūra (karžygio - kario?). Vilius sakydavo, kad pažiūrėjęs į akmenį  iš karto mato, kas jame yra - ar žmogus, ar rūpintojėlis, ar dar kas nors.

5. Vartai į didįjį amfiteatrą. Vilius sodyboje tokius žemus vartus, visokias arkas darė taip sakydamas: "Taip darau, kad ponai visokie čia atvykę išmoktų nusilenkti".

6. Lauko akmenų skulptūros meilei. V. Orvido sodyboje meilės įsikūnijimas yra svarbiausias. Iš lauko akmenų sukurtos skulptūros skleidžia meilę ir šilumą.

7. Akmens ir medžio skulptūros. Akmeninės ir medžio skulptūros puošia suformuotą sodybą - muziejų. "Žiūrėjau ir į akmenį, kaip į brolį ir į medį - viskas man gyva buvo...,-" mąstė Vilius.

8. Kryžiai. Vilius leido vykti tam, kas savaime plaukė iš vidaus - su visais trukdymais ir pagalbomis.

9. Altorius. Dalis lauko akmenų buvo panaudota kuriant kryžius. Taip pat iš šukių, likusių nuo paminklų.

10. Nukryžiuotasis.

11. Dievo akis.

13. Staugiantis vilkas.

14. Medžio kompozicijos. Vilius sodino daug medžių ir krūmų labai nedideliais atstumais, leido viskam želti ir vešėti. Norėjo sodyboje padaryti užuovėją, sukurti tokį jaukumą, tarsi kokiose džiunglėse.

15. Mąstytojas.

16. Vergas.

17. Mergelė.

18. Kompozicija iš rąstų.

19. Neptūnas.

20. Didysis kryžius.

21. Mediniai kalvystės kryžiai.

Nesu tikra, kokį įspūdį ši sodyba paliko mano vyrui, žinau, kad vaikui buvo įdomiausia palaipioti ir pastraksėti. Na o man didžiulį, tiesiog milžinišką įspūdį paliko ta nuolat kintanti aplinka tokioje mažoje erdvėje ir su ja, nuolat kintanti mano emocija, mano nuotaika: nuo džiugesio iki niūrumo, nuo jaukumo iki šiurpuliukų, nuo atstumiančių antkapinių paminklų, iki akį traukiančių skulptūrų. Šviesos ir tamsos metamorfozės, spindulių ir šešėlių žaismas sename kažkieno gyvenime...

Sodybos - muziejaus ieškokite:

Gargždelės km, Imbarės sen., Kretingos raj.

Vietos koordinatės: 56.05135233596993, 21.610681784132414

Kaina: 

Suaugusiems - 6 Eur;

Studentams ir neįgaliems - 4 Eur;

Moksleiviams - 3 Eur

Vaikams iki 7 m. - nemokamai.

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė