APLANKĖM. Ventės rago švyturys ir ornitologinė stotis - ten, kur pasitinkami paukščiai. Ventės ragas (Šilutės raj.)

Šią vasarą nemažai keliavom po Lietuvą ir apylinkes, rečiau ir dažniau lankomas vietas, tačiau įspūdžių bloge, iš kart po kelionių, nepalikau. Prieš kelias dienas pagalvojau, kad galbūt ruduo ir žiema yra puikus metas kelis įrašus, kuriems turiu daugiau nuotraukų, parengti. Šiandien apie Ventės ragą, kuris man sukelia daug nostalgiškų atsiminimų: pirmą kart lankant šią vietą man buvo 8-9 metai, kelionė atrodė nepaprasta: gidas, įdomi ekskursija muziejuje, sutiktas tuometinis valstybės vadovas (A. Brazauskas); antrą kart čia lankiausi po metų, su klase. O pastaraisiais metais, bemaž kiekvienais metais sugrįžtu vejama gal nostalgijos, gal tų magiškų atsiminimų?, o gal to, kad mano vaikui čia patinka?

VENTĖS RAGO ISTORIJA

Ventės ragas yra pusiasalis prie Kuršių marių, netoli Nemuno žiočių, labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Šio pusiasalio ilgis 5,5 km, o plačiausia vieta - 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių Nerija susiformavo prieš 4500-5000 metų, Litorinos jūros laikotarpiu. Pirmąkart Ventė paminėta 1360 m. kai pusiasalio smaigalyje kryžiuočių ordino didysis maršalas Henningas Schindekopfas pastatė Vinderburgo pilį, o Nerijoje - Rasytės pilį. Jos buvo skirtos Kuršių marių ir Nemuno žiočių kontrolei bei apsaugai. Panašiu metu pastatyta ir bažnyčia. Bažnyčią porą kart sunaikino audros ir žaibai, o marių bangos negailestingai griovė Vinderburgo pilį., galiausiai pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai, tačiau tinkamai nuo bangavimo neapsaugojus pusiasalį, jis toliau buvo ardomas bangų mūšos. Po Melno sutarties 1422 m, tarp Ordino ir Lietuvos įsivyravus laikinai taikai, Ventės pilis prarado gynybinę funkciją, jos išlaikymas reikalavo papildomų lėšų iš finansiškai nusilpusio Ordino, tad pilis buvo apleista. Paskutinis Ventės pilies prižiūrėtojas minimas dar 1436 m. Apie 1570 m. K. Hennenbergo tvirtinimu, Ventėje dar buvo išlikę pilies mūrai.

Iš ČIA

Šalia Ventės pilies stovėjo bažnyčia ordino riteriams, pilies pareigūnams ir aptarnaujančiam personalui, o vėliau ir šalia įsikūrusiems gyventojams. Manoma, kad bažnyčia sunyko XV a. viduryje, ją paplovus marių bangoms. Įkurta pilis ir bažnyčia skatino kurtis gyventojus: 1540 m. Ventėje ir apylinkėse minimi 34 ūkiai, kuriuose gyveno kiek daugiau nei 100 žmonių. Net ir sunykus piliai ir bažnyčiai Ventė liko centrine gyvenviete, turėjusia veikiančią smuklę.

Apie 1578-1589 m. Ventėje buvo įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri vėliau tapo parapijos centru. Jai statyti buvo panaudotos senosios pilies liekanos. Iki pat XVII a. pr., nors ir būdama parapijos pakraštyje Ventė išlaikė savo reikšmę ir srities centro funkcijas. Bažnyčia Ventėje stovėjo iki 1702 m. Seną ir griūvantį pastatą nuvertė stipri audra. Bažnyčia buvo linkusi atstatyti naują pastatą toje pačioje vietoje, tačiau pasipriešinus parapijiečiams, kurie norėjo perkelti bažnyčią nuo marių į parapijos vidurį, nauja bažnyčia buvo pastatyta 1705 m. Kintuose. Jos statybai buvo naudojamos senosios bažnyčios liekanos. 

1852 m. Ventėje įkurta mokykla, o gyvenvietė, net ir iškėlus bažnyčia sparčiai augo: 1736 metais čia buvo 16; 1785 m. - 20 ūkių, o 1857 m. - per 245 gyventojus. 

Siekiant tinkamai apsaugoti pusiasalį nuo griuvimo ir bangų žalos, 1860 m. Ventės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis. 1975-1986 m. sutvirtintas ir rekonstruotas Ventės rago smaigalys, pastatytas 250 m. ilgio molas, kuris ženkliai prisidėjo prie Ventės rago pusiasalio išsaugojimo. Šis molas baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkciją - padeda suskaldyti didžiulius ledo luitus, kurie iki tol stipriai griauždavo pusiasalio krantines.

Ventės Beko svečių namas, mokykla, švyturys ir žvejų reikmenų sandėliukas. 1906/1910 metai. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos nuotrauka.

VENTĖS RAGO ORNITOLOGINĖ STOTIS

Ventės ragas yra viena iš judriausių sparnuočių perskridimo vietų Europoje. Kartais per Ventės ragą, per dieną praskrenda iki 300 tūkst. paukščių, o rekordinėmis dienomis skaičius siekia net iki 1 mln. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias. Paukščių žiedavimas yra svarbus ir reikšmingas metodas, kurio pagalba galima nustatyti, kur vieni ar kiti paukščiai žiemoje, kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti informacijos apie rūšies gausumo pokyčius bei kitus aspektus. Kasmet pasaulyje sužieduojama apie 6 mln. paukščių iš kurių tik Europoje apie 4 mln.

Ventės ragą, kaip puikią vietą migruojantiems paukščiams stebėti atrado Ventės rago švyturio prižiūrėtojas Mikas Posingis (1887-1951). 1924-1944 m., dirbamas švyturio prižiūrėtoju jis buvo pirmasis paukščių stebėtojas ir žieduotojas, artimai bendravęs su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlęs žymiam gamtininkui profesoriui Tadui Ivanauskui paukščius pradėti žieduoti Ventės rage. 1929 m. tam tikslui įsteigta ornitologinė stotis, o žiedavimas pradėtas 1930 m. 

Pradžioje Ventės rage paukščiai žiedavimui buvo gaudomi į krūmus užmetant tinklus, tačiau jau 1959-1960 m. čia įrengtos 'Rybačio' tipo gaudyklės, kurių ilgis buvo 75 m, aukštis - 12 m, o angos plotis 40 m. 1978-1979 m. sukonstruotos dvi naujos metalinės 25 m. aukščio ir 60 m. pločio paukščių gaudyklės, kurios yra didžiausios ir vienos moderniausių Europoje. Šių gaudyklių autorystė pelnytai priklauso ilgamečiui Ventės rago ornitologinės stoties vedėjui (dirbo 1975 - 2013 m.) Leonui Jezerskui. Vėliau gaudyklės buvo intensyviai modernizuojamos, tobulinamos ir pritaikomos skirtingiems paukščiams sugauti. Paukščiams žieduoti naudojami žiedai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba nerūdijančio plieno ir nikelio lydinio. Žiede būna įspaustas paukščių žiedavimo centro adresas ir žiedo numeris, kurį gali sudaryti vien skaitmenys arba skaitmenų ir raidžių derinys. Ant Lietuvoje naudojamų dabartinių žiedų yra rašoma ZOOL. MUS. KAUNAS LITHUANIA bei numeris.

Šiuo metu Ventės rage kasmet sužieduojama po 60-80 tūkst. paukščių. Išskiriami 2003 m, kaip rekordiniai, kuomet žiedavimo apimtys siekė 105 tūkst. sparnuočių.

Ventės ragas šiuo metu atrodo visai kitaip nei mano mokykliniais laikais - visas kompleksas buvo atnaujintas, modernizuotas ir ekspozicija visai neprimena vėlyvų '90-ųjų prisiminimų. Ornitologinies stoties ekspozicija švelniai tariant kukli ir labiau simboliška: yra keliasdešimt paukščių iškamšų, ekranuose rodomi skrendančių paukščių vaizdai, kituose aukštuose galima žvilgtelėti į keletą žiedavimui skirtų egzempliorių, ornitologo krepšį, susipažinti su stoties ir Ventės rago istorija bei apsižvalgyti po apylinkes. Pernelyg nesikoncentruojant į eksponatus galima viską apžiūrėti ir per dešimt minučių. 

Bilietas suaugusiems kainuoja po 3 Eur; moksleiviams - 2 Eur; ikimokyklinio amžiaus vaikams - nemokamai. Ekspozicija dirba:  I-V: 10:00-17:00, VI-VII: 10:00-18:00.

VENTĖS RAGO ŠVYTURYS

Ventės rago pusiasalis buvo pavojinga vieta laivams ir sieliams, todėl 1837 m. Ventės rage pastatytas medinis švyturys su alyvine lempa.  Dabartinis 11 metrų aukščio mūrinis švyturys pastatytas 1863 m. Švyturio signalas buvo matomas 3,5 km atstumu. Šis švyturys ne tik laikomas technikos stebuklu, tačiau kartu yra seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių. Raudonų plytų švyturys atvertas lankytojams, į jo viršūnę vedi seni geležiniai, originaliais ornamentais išraižyti turėklai, o 150 metų mačiusios laiptų pakopos nugludintos lankytojų kojų. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala.

Ventės rago švyturys. Iš ČIA

Į švyturį lipau ir mokykliniais laikais, lipome ir šį kartą. Pasižvalgyti po apylinkes, užkopti laiko ir žmonių pėdomis nutrintomis pakopomis ir pasižvalgyti iš 11 metrų aukščio. Vietos švyturyje nedaug, todėl šiame pastate labai svarbus lankančiųjų sąmoningumas: siaurais laiptais sunkiai prasilenksi su einančiu priešinga kryptimi, tad tenka luktelti savo eilės. Su kūdikiu ant rankų čia nelipau, tačiau pastaraisiais metais, kai sūnus jau didelis, lipame kas kart.

Aplankę ekspoziciją, užkopę į švyturį, pasivaikščioję molu iš išlydėję 'Eveliną", leidę vaikui pasiausti žaidimų aikštelėje, gerokai praalkome, tad užsukome į šalia, nesenai įsikūrusį restoraną - viešbutį "Ventragis". Nepigu, tačiau labai maloni aplinka, interjeras fantastiškas, o maistas labai gardus. Aš valgiau šamo filė, kuri man (nelabai mėgstu žuvies, bet tą dieną labai norėjosi) pasirodė viena skaniausių, kada nors valgytų žuvies patiekalų. 

Šamo filė. P.S. bulvytė čia nepriklauso, 'nugvelbiau' iš vyro lėkštės

Pats Ventės ragas nėra nei labai gausus ekspozicijų prasme, nei kažką itin įspūdingo reiktų tikėtis pamatyti. Greičiau tai romantiška, rami vieta pasivaikščiojimui su mylimuoju ar šeima. Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į Ornitologinę stotį ir pasidomėti įdomia istorija, kurios deja, vietoje niekas nepapasakos (nebent sutarsite gido paslaugas grupėms), labai smagu pasižvalgyti iš įvairaus aukščio į apylinkes, stebėti gausiais būriais aplink skraidančius paukščius ir tiesiog ramiai praleisti pusdienį ar dieną.

Ventės rago ieškokite:

Marių g. 24, LT-99361  Ventė, Šilutės r.

Vietos koordinatės: 55.34149917313331, 21.189606365485655

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė