Kas Yra Kas: augaliniai aliejai ir sviestai, eteriniai aliejai, ištraukos ir hidrolatai?

Augaliniai ingredientai kosmetikoje šiandien sutinkami labai dažnai. Ant pakuočių matome pažadus apie natūralius aliejus, augalų ekstraktus, eterinius aliejus ar gėlių vandenis, tačiau šie pavadinimai slepia visiškai skirtingas medžiagas. Nors visos jos gali būti gaunamos iš augalų, skiriasi jų sudėtis, išgavimo būdas ir paskirtis kosmetikos formulėje. Todėl norint suprasti, ką iš tikrųjų perkame, verta žinoti, kuo skiriasi augalinis aliejus nuo eterinio aliejaus, kuo ekstraktas skiriasi nuo hidrolato ir ką reiškia kiti augalinės kilmės ingredientai.

Augaliniai aliejai

Augaliniai aliejai yra riebalinės medžiagos, dažniausiai gaunamos iš sėklų, riešutų ar vaisių, kuriuose sukauptas didesnis kiekis riebalų. Jie gali būti išgaunami mechaniniu būdu spaudžiant augalinę žaliavą arba naudojant kitus ekstrahavimo būdus, o vėliau aliejus gali būti filtruojamas, valomas ar rafinuojamas. Kosmetikoje augaliniai aliejai pirmiausia naudojami kaip odą minkštinantys ingredientai. Jie suteikia odai švelnumo, glotnumo, padeda sumažinti vandens praradimą ir suteikia malonų komforto pojūtį. Dėl šios priežasties jie ypač dažni sausai odai skirtuose kremuose, kūno sviestuose, aliejuose ir balzamuose.

Priklausomai nuo augalo, aliejaus sudėtis gali labai skirtis. Pavyzdžiui, makadamijų, migdolų, arganų, saulėgrąžų ar alyvuogių aliejai turi skirtingą riebalų rūgščių ir kitų natūralių junginių santykį. 

Kalbant apie augalinius aliejus dažnai sutinkami terminai „šaltai spaustas“, „nerafinuotas“ ir „rafinuotas“. Šaltai spaustas aliejus gaunamas mechaniniu būdu, vengiant intensyvaus kaitinimo, o nerafinuotas aliejus yra mažiau apdorotas po išgavimo ir paprastai išlaiko daugiau natūralaus kvapo bei spalvos. Rafinavimo metu aliejus papildomai valomas, todėl jis dažnai tampa šviesesnis, neutralesnio kvapo ir stabilesnis.

Augaliniai sviestai

Augaliniai sviestai iš esmės yra tos pačios riebalinės augalų pasaulio medžiagos, tačiau dėl savo sudėties kambario temperatūroje dažniausiai būna kieti arba tiršti. Jie dažniausiai gaunami iš riebalų turinčių sėklų, riešutų ar vaisių dalių, o išgauta žaliava gali būti papildomai valoma ir apdorojama. Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių yra taukmedžių sviestas, gaunamas iš taukmedžio vaisių sėklų. Kosmetikoje jis vertinamas dėl gebėjimo minkštinti sausą odą ir suteikti jai apsauginį, komfortišką pojūtį. Kakavos ir mango sviestai taip pat dažnai naudojami kūno kremuose, balzamuose ir kitose sodresnėse kosmetikos priemonėse.

Augaliniai sviestai svarbūs ne tik dėl poveikio odai. Jie taip pat padeda suteikti kosmetikos priemonei tirštesnę, sodresnę tekstūrą.

Eteriniai aliejai

Eterinis aliejus yra visiškai kitoks ingredientas nei įprastas augalinis aliejus. Tai koncentruotas lakusis aromatinių augalo junginių mišinys, todėl jis nėra naudojamas kaip įprastas riebalinis aliejus odai maitinti. Eteriniai aliejai gali būti gaunami iš skirtingų augalo dalių - priklausomai nuo augalo naudojami žiedai, lapai, stiebai, žievė, šaknys, sėklos, vaisiai ar vaisių žievelės. Dažniausiai jie išgaunami distiliuojant vandeniu arba vandens garais. Distiliacijos metu lakiosios aromatinės medžiagos pasišalina iš augalinės žaliavos kartu su garais ir vėliau atskiriamos. Citrusinių vaisių eteriniai aliejai dažnai gaunami mechaniniu būdu išspaudžiant arba kitaip apdorojant vaisių žieveles.

Kosmetikoje eteriniai aliejai dažnai naudojami dėl savo aromato. Levandų, pipirmėčių, arbatmedžių, rozmarinų, eukaliptų ar citrusinių vaisių eteriniai aliejai suteikia produktams būdingą kvapą ir gali būti pasirenkami dėl papildomų kosmetinių savybių.

Vis dėlto eteriniai aliejai yra koncentruotos medžiagos, todėl natūrali jų kilmė nereiškia, kad jie tiks kiekvienai odai. Jautrią ar reaktyvią odą jie gali dirginti, todėl tokiai odai verta atidžiau vertinti produktus, kuriuose yra didesnis kiekis eterinių aliejų.

Augaliniai ekstraktai

Augalinis ekstraktas gaunamas iš augalinės žaliavos ištraukiant tam tikras joje esančias medžiagas. Ekstraktams gali būti naudojamos beveik visos augalo dalys - lapai, žiedai, stiebai, šaknys, žievė, vaisiai ar sėklos. Išgavimo būdas priklauso nuo to, kokių medžiagų norima gauti. Augalinė žaliava gali būti ekstrahuojama vandeniu, glicerinu, alkoholiu, aliejumi ar kitu tinkamu tirpikliu. Skirtingas tirpiklis iš augalo gali ištraukti skirtingas medžiagas, todėl net iš to paties augalo pagaminti ekstraktai nebūtinai bus vienodi.

Kosmetikoje ekstraktai naudojami dėl įvairių savybių. Vieni pasirenkami dėl raminamojo poveikio, kiti dėl antioksidacinių savybių, dar kiti gali padėti drėkinti ar pagerinti odos komfortą. Todėl INCI sąraše matomas augalo pavadinimas dar nereiškia, kad produktas turi didelį kiekį to augalo - svarbu vertinti visą formulę. Pavyzdžiui, žaliosios arbatos lapų ekstraktas, ramunėlių žiedų ekstraktas ir alavijo lapų ekstraktas yra skirtingi ingredientai, nors visi jie priklauso augalinių ekstraktų kategorijai.

Hidrolatai

Hidrolatas - tai aromatinis augalinis vanduo, gaunamas distiliuojant augalinę žaliavą. Jo gamybai gali būti naudojami aromatingi žiedai, lapai, žolė, šakelės ar kitos augalo dalys. Distiliacijos metu per augalinę žaliavą leidžiami vandens garai. Jie pasiima dalį lakiųjų augalo junginių, o atvėsę kondensuojasi į vandenį. Tokiu būdu gaunamas hidrolatas, kuriame lieka vandenyje tirpių medžiagų ir nedidelis kiekis lakiųjų aromatinių junginių.

Hidrolatas nėra tiesiog praskiestas eterinis aliejus. Tai atskiras distiliacijos produktas, kurio sudėtis ir koncentracija gerokai skiriasi nuo eterinio aliejaus. Kosmetikoje hidrolatai naudojami veido dulksnose, tonikuose, kremuose, kaukėse ir kitose vandens pagrindo priemonėse. Rožių, levandų, ramunėlių ir apelsinų žiedų hidrolatai yra vieni dažniausiai sutinkamų kosmetikoje.

Augaliniai milteliai

Augaliniai milteliai gaminami išdžiovinant ir sumalant augalinę žaliavą. Priklausomai nuo produkto, gali būti naudojami lapai, žiedai, šaknys, žievė, sėklos, vaisiai ar visa augalo dalis. Tokie milteliai dažnai naudojami veido ir kūno kaukėse, prausikliuose ar šveičiamuosiuose produktuose. Jų savybės priklauso nuo konkretaus augalo, naudojamos dalies ir dalelių dydžio. Pavyzdžiui, kosmetikoje galima sutikti avižų, ryžių, žaliosios arbatos ar įvairių žolelių miltelių.

Augaliniai vaškai

Augaliniai vaškai yra standžios augalinės kilmės medžiagos, kurios gali būti gaunamos iš lapų, vaisių, sėklų ar kitų augalo dalių. Vaškinės medžiagos atskiriamos nuo augalinės žaliavos, o vėliau gali būti valomos ir paruošiamos naudoti kosmetikoje. Karnaubo ir kandelilų vaškai dažnai naudojami lūpų balzamuose, kremuose, tepaluose ir dekoratyvinėje kosmetikoje. Jie padeda produktui suteikti standumo, stabilumo ir tam tikros tekstūros, o ant odos gali sudaryti lengvą apsauginį sluoksnį.

Augalinės gumos ir polisacharidai

Augalinės kilmės gumos ir polisacharidai yra dar viena didelė ingredientų grupė. Jie gali būti gaunami iš sėklų, augalų ląstelių struktūrų ar kitų augalinės kilmės žaliavų, o kai kurie panašūs ingredientai gaunami ir iš dumblių. Kosmetikoje šios medžiagos dažnai naudojamos ne dėl to, kad „maitintų“ odą, bet dėl savo technologinių savybių. Jos gali tirštinti produktą, stabilizuoti formulę, surišti vandenį ir padėti suformuoti malonią tekstūrą.

🌿 Kodėl svarbu žinoti, kaip ingredientas išgaunamas?

Tas pats augalas gali tapti visiškai skirtingais kosmetikos ingredientais. Pavyzdžiui, iš levandų galima gauti eterinį aliejų, hidrolatą arba ekstraktą, tačiau jų sudėtis ir paskirtis nebus vienoda. Todėl frazė „su levandomis“ ar „su rožėmis“ pati savaime dar nedaug pasako. Vienu atveju produkte gali būti aromatinis eterinis aliejus, kitu - vandens pagrindo hidrolatas, o trečiu - augalinis ekstraktas.

Būtent todėl verta skaityti ne tik priekinę pakuotės dalį, kurioje dažniausiai pateikiami patraukliausi rinkodaros pažadai, bet ir INCI (sudėtinių) sąrašą, kuris leidžia suprasti, kokia konkreti augalinė medžiaga naudojama produkte.

🌿 Natūralus ne visada reiškia tinkamiausias

Augalinės kilmės ingredientai gali būti puikūs kosmetikos komponentai, tačiau vien žodis „natūralus“ nepasako, ar ingredientas bus tinkamiausias konkrečiai odai. Augalinis aliejus, pavyzdžiui, gali būti puikus sausai odai, o eterinis aliejus jautriai odai gali būti mažiau tinkamas. Augalinis ekstraktas gali būti naudojamas labai maža koncentracija, o hidrolatas kosmetikos formulėje gali atlikti visai kitą funkciją. Todėl kosmetiką verta vertinti pagal visą formulę, ingredientų paskirtį ir jų koncentracijas, o ne vien pagal tai, kiek joje yra augalinių sudedamųjų dalių.

ATMINTINĖ:

Ingredientų grupė	Iš ko dažniausiai gaunama	Pagrindinis išgavimo būdas	Pagrindinė paskirtis kosmetikoje
Augalinis aliejus	Sėklos, riešutai, vaisiai	Spaudimas arba ekstrahavimas	Minkština, maitina, padeda apsaugoti odą
Augalinis sviestas	Sėklos, riešutai, vaisiai	Spaudimas, atskyrimas ir valymas	Minkština, maitina, suteikia sodresnę tekstūrą
Eterinis aliejus	Žiedai, lapai, žievė, vaisiai, šaknys ir kt.	Distiliacija arba mechaninis išgavimas	Suteikia kvapą, gali turėti papildomų kosmetinių savybių
Augalinis ekstraktas	Lapai, žiedai, šaknys, vaisiai, sėklos ir kt.	Ekstrahavimas vandeniu, glicerinu, alkoholiu, aliejumi ar kitu tirpikliu	Įvairios kosmetinės savybės, priklausomai nuo augalo ir ekstrakto
Hidrolatas	Žiedai, lapai, žolė ir kitos aromatingos augalo dalys	Distiliacija vandens garais	Vandens pagrindo kosmetikos priemonių sudedamoji dalis, suteikia augalinį aromatą
Augaliniai milteliai	Lapai, žiedai, šaknys, sėklos, vaisiai ir kt.	Džiovinimas ir malimas	Kaukėms, prausikliams, šveitikliams, tekstūrai
Augaliniai vaškai	Lapai, vaisiai, sėklos ir kt.	Atskyrimas, išgavimas ir valymas	Suteikia konsistenciją, struktūrą ir apsauginį poveikį
Augalinės gumos ir polisacharidai	Sėklos, augalų ląstelių struktūros, dumbliai ir kt.	Išgavimas ir valymas	Tirština, stabilizuoja formulę, padeda sulaikyti drėgmę

Supratus skirtumus tarp skirtingų augalinės kilmės produktų išgavimo būdų, kosmetikos sudėtį skaityti tampa gerokai paprasčiau. Tuomet „augalinis“ nebėra tik patrauklus rinkodaros žodis - lengva įvertinti, kas iš tiesų slypi už ingrediento pavadinimo, iš kokios augalo dalies jis gautas, kokiu būdu apdorotas ir kokią paskirtį turi produkte. Toks požiūris leidžia neapsiriboti pažadais ant pakuotės ir sąmoningiau rinktis kosmetiką, atsižvelgiant į tai, ko iš tikrųjų reikia mūsų odai. Juk galiausiai lieka svarbūs ne pažadai ant pakuotės apie natūralią ir augalinę sudėtį, o tai, kaip apgalvotai jie parinkti ir kokią vertę suteikia visai kosmetikos formulei.

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė