Julia Quinn "BRIDŽERTONAI. Kai jis buvo pašėlęs. Frančeskos istorija" VI knyga

Julia Quinn „Bridžertonų“ serija jau seniai peržengė vien romantinių istorijų ribas. Knygos tapo neatsiejamos nuo spalvingo XIX amžiaus pradžios Londono pasaulio, kuriame meilė, santuoka, šeimos garbė ir visuomenės taisyklės nuolat susiduria tarpusavyje. „Kai jis buvo pašėlęs. Frančeskos istorija“ - šeštoji serijos knyga - skaitytoją nukelia į kiek kitokią „Bridžertonų“ šeimos istoriją. Čia mažiau lengvabūdiško šurmulio, daugiau vidinių išgyvenimų, netikėtų pasirinkimų ir meilės, kuri atsiranda ten, kur jos, rodos, neturėtų būti.

"Kiekvieno žmogaus gyvenime esama lūžių. Įstabių, sukrečiančių, jaudinančių akimirkų, po kurių viskas iš esmės keičiasi."

ANOTACIJA. BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Kiekvieno žmogaus gyvenime esama lūžių. Įstabių, sukrečiančių, jaudinančių akimirkų, po kurių viskas iš esmės keičiasi. Prastai pagarsėjusiam Londono viengungiui Maiklui Stirlingui taip nutiko pirmą kartą išvydus Frančeską Bridžerton. Maiklas visą gyvenimą vaikėsi moterų, viliojo jas savo kreiva šypsenėle, leisdavosi jų sugaunamas, bet jo širdis likdavo laisva. Tačiau užteko išvysti Frančeską Bridžerton, ir jis staiga beprotiškai įsimylėjo.

Deja, Frančeska jau po trisdešimt šešių valandų nebebus Bridžerton. Tikra likimo ironija: jie susitiko per vakarienę, švenčiant būsimas jo pusbrolio vestuves...

„Julia Quinn – tai istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

KĄ REIŠKIA BŪTI PAŠĖLUSIAM? Maiklui Stirlingui tai neatsiejama nuo slaptos meilės, nuo nepatenkinto troškimo turėti tą vienintelę moterį, kuri niekada nebus jo.

KĄ REIŠKIA JUSTI AISTRĄ? Frančeskai Bridžerton viskas prasidėjo nuo vieno vienintelio bučinio. Bučinio su vyru, kuriam ji nė neketino puoselėti romantiškų jausmų.

KAS NUTINKA, KAI NEBELIEKA PASLAPČIŲ? Sužinosite perskaitę aistringiausią, labiausiai kvapą gniaužiantį Julios Quinn romaną...

Meilės romanas dažnai kalba apie meilę kaip apie pradžią: pirmą susitikimą, pirmą žvilgsnį, pirmą prisipažinimą. Tačiau Julia Quinn romane „Bridžertonai. Kai jis buvo pašėlęs. Frančeskos istorija“ meilė prasideda kur kas sudėtingesnėje vietoje - ten, kur jau yra praeitis, netektis, pareiga ir jausmai, kuriems, regis, nelemta būti ištartiems. Šeštoji „Bridžertonų“ serijos knyga išsiskiria iš kitų serijos istorijų savo emociniu tonu. Tai vis dar Julia Quinn - su lengvu humoru, gyvais dialogais, aristokratiško pasaulio žavesiu ir romantine įtampa, tačiau Frančeskos istorijoje atsiranda daugiau tylos. Daugiau to, kas lieka tarp žodžių. Daugiau klausimų apie kaltę, ištikimybę, gedulą ir žmogaus teisę pradėti gyvenimą iš naujo. Šis romanas nėra vien apie tai, kas ką įsimylės. Jis kur kas labiau apie tai, ar žmogus leidžia sau priimti meilę tada, kai mano, kad jos jau nebeturi teisės norėti.

Frančeska Bridžerton nuo pat pradžių atrodo kiek kitokia nei jos garsioji šeima. Jeigu kiti Bridžertonai dažnai gyvena garsiai, spontaniškai, įsitraukdami į socialinį gyvenimą ir nesivaržydami reikšti savo nuomonės, Frančeska yra santūresnė. Ji labiau stebi, nei kalba, labiau apmąsto, nei skuba veikti. Tačiau jos santūrumas nėra charakterio silpnumas. Priešingai - jis tampa jos vidinės jėgos ženklu. Frančeska nėra herojė, kurią būtų galima apibūdinti vien per jos santykį su vyru. Ji turi savo tapatybę, savo gyvenimo ritmą ir savąjį supratimą apie laimę. Todėl jos meilės istorija nėra paprastas pasakojimas apie merginą, kuri pagaliau sutinka „tą vienintelį“. Tai istorija apie moterį, kuri turi iš naujo susitikti su pačia savimi. Šis aspektas ypač svarbus. Quinn nekuria Frančeskos kaip dekoratyvios aristokratės, kurios gyvenimo prasmę turėtų suteikti santuoka. Jos herojė turi vidinį pasaulį, o meilė į jį ateina ne kaip trūkstama dėlionės detalė, bet kaip jėga, galinti visą dėlionę perstatyti.

Maiklas Stirlingas į Frančeskos istoriją ateina su reputacija. Jis - žavus, drąsus, impulsyvus, mėgstantis riziką ir moterų dėmesį. Iš pirmo žvilgsnio jis galėtų atrodyti kaip dar vienas klasikinis meilės romano herojus - tas, kurio pasitikėjimas savimi slepia kur kas daugiau, nei matyti iš šalies. Tačiau Julia Quinn įdomiausia tampa tada, kai pradeda ardyti šį fasadą. Maiklo „pašėlimas“ nėra vien žaisminga charakterio savybė, už jo slypi vidinė įtampa, neįgyvendintas jausmas ir pastanga pabėgti nuo to, ko pats sau nenori pripažinti. Jo gyvenimas tampa savotišku bėgimu nuo savęs. Todėl Frančeska jam nėra tik meilės objektas. Ji tampa žmogumi, prieš kurį nebeįmanoma apsimesti. Jų santykiuose svarbi ne tik fizinė trauka, bet ir tai, kad abu veikėjai turi įveikti vidines kliūtis. Meilė čia neateina kaip lengvas atsakymas, meilė romane kelia klausimus. Ir būtent dėl to šis romanas įdomesnis už paprastą „negalime būti kartu, bet norime būti kartu“ istoriją.

Vienas stipriausių romano aspektų - meilės ir pareigos konfliktas. XIX amžiaus pradžios aristokratų pasaulyje žmogaus asmeniniai pasirinkimai retai būna visiškai asmeniški. Santuoka susijusi su šeimos vardu, socialiniu statusu, turtu, paveldėjimu ir reputacija. Ypač moters gyvenimas priklauso nuo daugybės nerašytų taisyklių. Tačiau Quinn neapsiriboja istorine rekonstrukcija, - istorinis laikotarpis jai tampa priemone kalbėti apie universalią problemą: kiek mūsų gyvenime yra mūsų pačių pasirinkimo ir kiek pareigos? Frančeskos ir Maiklo istorijoje ši dilema tampa ypač skaudi, nes jų jausmus lydi praeities šešėlis. Tai meilė, kuri tam tikra prasme turi „atsiprašyti“ už savo egzistavimą. Šioje plotmėje romanas paliečia labai žmogišką klausimą: ar nauja laimė gali būti išdavystė senajai? Atsakymas nėra paprastas. Julia Quinn nekuria moralinio traktato ir neprimeta skaitytojui vienintelės teisingos pozicijos, ji leidžia veikėjams klysti, abejoti, slėpti jausmus ir galiausiai suprasti, kad žmogaus širdis ne visada paklūsta taisyklėms, kurias jam sukūrė protas.

Frančeskos istorijoje netektis nėra vien siužeto aplinkybė. Ji tampa viena svarbiausių romano emocinių ašių. Gedulas čia vaizduojamas ne kaip linijinis kelias, kuriuo einama nuo skausmo iki išgijimo. Žmogus gali gyventi toliau, tačiau tai nereiškia, kad praeitis išnyksta. Praeitis lieka prisiminimuose, kaltėje, įpročiuose ir net baimėje vėl prisileisti kitą žmogų. Nauja meilė Frančeskos istorijoje įgauna ypatingą reikšmę - meilė netampa bandymu pakeisti tai, kas buvo ar ištrinti praeitį. Meilė yra galimybė suprasti, kad gyvenime gali būti daugiau nei vienas svarbus jausmas. Ši romano mintis ypač paveiki, nes išvengia romantinei literatūrai kartais būdingo supaprastinimo: „tikroji meilė“ nėra stebuklingas vaistas nuo visų žaizdų. Kartais meilė pati reikalauja daug drąsos: pripažinti, kad esi gyvas, kad vis dar gali trokšti artumo, kad ateitis nėra išdavystė praeičiai.

Julia Quinn dažnai vadinama istorinės romantikos autore, tačiau jos romanuose istorija nėra pagrindinis objektas. Ji veikiau yra scena, kurioje išryškėja veikėjų pasirinkimų kaina. XIX amžiaus pradžios aristokratų visuomenė skaitytojui pristatoma per kasdienybę: pokylius, vizitus, šeimos susibūrimus, aprangos detales, socialinius ritualus, pokalbius ir, žinoma, santuokos klausimus. Tai pasaulis, kuriame reputacija gali būti beveik tokia pat svarbi kaip jausmai. Ir vis dėlto autorė šį laikotarpį pateikia lengvai. Skaitytojas nėra apkraunamas istorinių faktų gausa, autorei svarbiausia ne tiksliai rekonstruoti epochą, bet parodyti, kaip jos taisyklės veikia žmogaus gyvenimą. Dėl to istorinis kontekstas tampa organiška romano dalimi. Skaitydamas supranti, kad Frančeska ir Maiklas negali rinktis taip laisvai, kaip rinktųsi šiuolaikiniai žmonės, jų sprendimai turi pasekmes ne tik jiems, bet ir šeimai. Paradoksalu, tačiau būtent šis istorinis atstumas leidžia geriau atpažinti šiuolaikines problemas. Mes galbūt nebegyvename pagal tas pačias taisykles, tačiau pareigos, šeimos lūkesčių, kaltės ir asmeninės laimės konfliktas niekur nedingo.

Vienas didžiausių Julia Quinn pasakojimo privalumų yra gebėjimas kalbėti apie sudėtingus jausmus taip, kad knyga neprarastų lengvumo. „Kai jis buvo pašėlęs“ nėra sunkus istorinis romanas, jį galima skaityti greitai, mėgaujantis dialogais, romantine įtampa ir aristokratiško pasaulio atmosfera. J. Quinn tekstas nėra perkrautas ilgais aprašymais ar sudėtingomis konstrukcijomis, o autorė moka pasakoti taip, kad skaitytojas nuolat norėtų žinoti, kas bus toliau. Tai jokiu būdu nereiškia tuštumos ar bereikšmių sakinių: už žaismingų dialogų slypi skausmas; už romantinės įtampos - kaltė; už gražių pokylių - visuomenės taisyklės; už žavaus Maiklo fasado - žmogus, kuris ilgą laiką nežino, ką daryti su savo jausmais. Šis derinys yra viena priežasčių, kodėl „Bridžertonų“ knygos taip lengvai įtraukia plačią auditoriją. Skaitytojas gauna romantinio romano malonumą, tačiau kartu susiduria su temomis, kurios yra gerokai universalesnės.

Frančeskos istorija šiandien skamba netikėtai aktualiai. Gyvename laikais, kai apie asmeninę laimę kalbama daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau kartu žmogus vis dar patiria daugybę lūkesčių. Šeima, visuomenė, profesinis gyvenimas, santykiai ir įsivaizdavimas, koks turėtų būti „teisingas“ gyvenimas, neretai konkuruoja su tuo, ko iš tikrųjų norime. Frančeska gyvena XIX amžiuje, tačiau jos vidinė dilema mums pažįstama.

Ar galiu pasirinkti kitaip?

Ar turiu teisę pakeisti savo gyvenimą?

Ar galima pradėti iš naujo?

Ar laimė, ateinanti po netekties, nėra savotiška išdavystė?

Šie klausimai daro romaną artimą ne tik romantikos mėgėjui. Juose galima atpažinti save, nepriklausomai nuo amžiaus, laikmečio ar gyvenimo aplinkybių.

Šiandien apie Frančeską neįmanoma kalbėti neatsižvelgiant į „Bridžertonų“ serialo populiarumą. Ekranizacija šį pasaulį pavertė globaliu kultūriniu reiškiniu, o knygų skaitytojai turi galimybę pažvelgti į personažus dar kitu kampu. Knyga ir serialas nėra vienas kito kopijos. Ekranas suteikia veikėjams veidus, balsus, kostiumus ir vizualų pasaulį. Knyga suteikia tai, ko ekranas negali taip lengvai perteikti - veikėjo vidinį balsą. Todėl „Kai jis buvo pašėlęs“ ypač įdomus tiems, kurie Frančeską pirmiausia sutiko seriale. Knyga leidžia sulėtinti tempą ir pabūti jos vidiniame pasaulyje. Tai nebe vien personažas didesniame „Bridžertonų“ pasakojime. Ir galbūt būtent dėl to ši knyga šiandien sulaukia naujo skaitytojų dėmesio: ekranizacija sukuria smalsumą, o romanas suteikia galimybę istoriją patirti giliau.

Julia Quinn nėra autorė, kuri bando romantiką paversti sudėtinga filosofine sistema. Jos stiprybė slypi kitur - ji supranta, kad skaitytojui kartais reikia istorijos, į kurią galima pasinerti. Tačiau gera romantinė literatūra nėra vien pabėgimas nuo tikrovės. Ji gali būti ir būdas į tikrovę pažvelgti kitu kampu. „Kai jis buvo pašėlęs“ yra romanas, kuriame galima mėgautis gražia istorine atmosfera, romantika ir humoru, bet kartu atpažinti labai tikrus jausmus. Quinn neprašo skaitytojo rinktis tarp pramogos ir emocinio turinio. Ji juos sujungia. Dėl to knyga tinka vakarui, kai norisi lengvo skaitymo, tačiau nenorisi visiškai paviršutiniškos istorijos.

„Bridžertonai. Kai jis buvo pašėlęs. Frančeskos istorija“ - tai romanas apie meilę, kuri atsiranda ne tuščiame lape, o jau parašytame gyvenime. Apie jausmą, kuris turi susitaikyti su praeitimi, apie pareigą, kuri susiduria su troškimu, ir apie žmogų, kuris turi išdrįsti patikėti, kad po netekties dar įmanoma laimė. Frančeskos istorija nėra pati triukšmingiausia „Bridžertonų“ serijos istorija. Galbūt jos stiprybė kaip tik ir slypi tame? Ji kalba ne apie meilę, kuri garsiai įsiveržia į gyvenimą, o apie meilę, kuri ilgai tylėjo. Julia Quinn čia išlieka ištikima savo skaitytojui: pasakojimas lengvas, romantinis, kupinas humoro ir aristokratiško žavesio. Tačiau po šiuo lengvumu slypi brandesnė istorija apie gedulą, kaltę ir antrąją galimybę. Tai knyga tiems, kurie mėgsta istorinius romanus, bet nenori sunkios istorinės prozos. Tiems, kuriems patinka romantika, tačiau norisi ne vien laimingos pabaigos, o kelio iki jos. Ir, žinoma, tiems, kuriuos į „Bridžertonų“ pasaulį atvedė serialas ir kurie nori išgirsti Frančeskos istoriją jos pačios knygos balsu. Galiausiai šis romanas palieka paprastą, bet svarbią mintį: gyvenimas ne visada eina tuo keliu, kurį buvome numatę, kartais jo grožis atsiranda būtent tada, kai turime išdrįsti pasirinkti naują kelią.

O meilė, pasirodo, ne visada ateina kaip pradžia.

Kartais ji ateina po tylos, po netekties ir po ilgo laukimo - kaip antroji galimybė gyventi.

Žanras: grožinė literatūra, meilės romanai

Autorius: Julia Quinn

Originalus pavadinimas: When He Was Wicked

ISBN: 9786090156513

Leidykla: Alma littera

Leidimo metai: 2023

Vertimas iš anglų kalbos: Viktorija Uzėlaitė

Formatas: 14,3 x 21,3 x 2,7 cm, kieti viršeliai

Puslapių: 400 p.

Pirkau: Maximoje

Kaina: 16,59 Eur

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė