Graham Swift "Motinų sekmadienis" knyga, priverčianti lėtinti gyvenimo tempą

Praėję metai buvo menko skaitymo metai, kai knygoms skyriau mažiau laiko, nes jo daug suvalgė domėjimasis nauju hobiu. O gal ir šiaip nelabai nuotaikos buvo, nes pradėdavau naują knygą ir užbaigti niekaip nepavykdavo. Skaičiau daug darbinės literatūros ir kadangi mačiau, kad sunkiai sekasi su grožine, nusprendžiau paimti mažos apimties knygą - galvojau kad greit prisėsiu ir per dieną perskaitysiu. Oij, kaip aš klydau... nors G.Swift knyga atrodo mažos apimties, bet jos ribos prasiplečia iki nenuspėjamų platumų skaitant.

"Visi mes degūs. Vos gimę pradedame degti ir kai kurie iš mūsų sudega greičiau nei kiti. Yra įvairių degimo būdų. Tačiau nedegti, niekada neužsiliepsnoti - būtų liūdnas gyvenimas."

Citata, p. 100

Anotacija. Motinų sekmadienis" – tai neįtikėtinai talpus, subtiliai jausmingas ir rafinuotai sentimentalus vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų Grahamo Swifto kūrinys, atskleidžiantis tarnaitės ir jauno dvarininko slapto meilės romano atgarsius viso gyvenimo kontekste. Poetiškas pasakojimas harmoningai išsiskleidžia paminint ir svarbiausius XX amžiaus pirmos pusės istorijos įvykius.

1924 m. kovo 30-oji išaušo neįprastai šilta ir saulėta – tiesiog tobulas Motinų sekmadienis. Tačiau dvidešimt dvejų našlaitei Džeinei Ferčaild ši diena niekuo neypatinga. Nebent tuo, kad tai proga pasimėgauti laisve nuo tarnaitės pareigų kilmingų anglų namuose, kuriuose ji dirba nuo šešiolikos metų. Tądien lemtingai suskambęs telefonas pakeitė ne tik dienos planus. Slapto Džeinės meilužio Polo Šeringemo, kaiminystėje gyvenančio jaunojo dvaro paveldėtojo, skambutis ir toliau sekę įvykiai pakeitė viso nepaprasto jos gyvenimo tėkmę. Džeinė dar nežino, kad šis judviejų susitikimas bus paskutinis.

Džeinės istorija – daugiau nei paprastas pasakojimas apie prabėgusį gyvenimą. Tai dėmesį prikaustantis prisiminimų šešėlių šokis. Tai trapus ir grakštus būties porcelianas. Tai savęs ir intelektualinės, socialinės ir seksualinės laisvės paieškos. Tai savitumu kerintis gebėjimas matyti kasdienybę nekasdieniškai. Ir šį gebėjimą Grahamas Swiftas perduoda skaitytojams, leidžiantiems sau neskubant pasimėgauti kiekvienu meistriškai sukurtu sakiniu.

„Swiftas parašė knygą, kuri yra ne tik viena iš labiausiai jaudinančių ir sudėtingų, bet taip pat ir viena iš labiausiai įtraukiančių iš visų jo kūrinių."

„Financial Times Weekend"

„Nuo pat pradžios iki pabaigos Swifto romanas išsiskiria stilingu spindesiu ir gana gyvu pasakojimu. Palaipsniui kylančio ir vėl nusileidžiančio intensyvumo preciziška proza (junginys Henrio Greeno ir Kazuo Ishiguro) yra tikra palaima skaityti."

„Evening Standard"

„Sutelkdamas dėmesį į trumpo kūrinio galimybes, Grahamui Swiftui pavyksta pasiekti subtilią harmoniją tarp šalto ir objektyvaus pasakotojo balso ir intensyvių emocijų, sklindančių iš kiekvieno puslapio. Tai iš tiesų retas skaitinys."

„Spectator"

„Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kurinys."

Kazuo Ishiguro

„Ko gero, tai geriausia, ką iki šiol yra sukūręs Swiftas."

Observer

„Motinų sekmadienis" nutviekstas saulės spindulių. Net tada, kai smogia tragedija, negali atsispirti tam nepakartojamam švytėjimui. Toks trumpas, bet toks meistriškas pasakojimas."

Guardian

Grahamas Swiftas (Grehemas Sviftas, g. 1949) – vienas labiausiai vertinamų šiuolaikinių britų rašytojų, pelnęs „Man Booker" premiją, sukūręs dešimt romanų ir du trumpų istorijų rinkinius. Londone gimusio rašytojo literatūrinis braižas lyginamas su tokiais autoriais kaip Virginia Woolf, Kazuo Ishiguro ar Julianas Barnesas. Grahamo Swifto kūriniai įvertinti daugybe apdovanojimų, išversti į daugiau nei 30 kalbų, trys iš jo romanų – „Waterland" („Vandenų žemė"), „Shuttlecock" ir „Last Orders" – ekranizuoti. Naujausias romanas „Motinų sekmadienis" puikiai vertinamas tiek literatūros kritikų, tiek ir skaitytojų. 2017 m. šis naujausias kūrinys nominuotas Walterio Scotto vardo premijai, pelnė „Hawthornden" literatūros prizą.

Graham Swift novelė „Motinų sekmadienis“ – tai subtilus, daugiasluoksnis pasakojimas apie moters vidinį brendimą, savianalizę ir tapatybės formavimąsi griežtų socialinių ribų sąlygomis. Nors kūrinio veiksmas aprėpia vos vieną 1924 metų Motinų sekmadienį, ši diena tampa esminiu lūžio tašku pagrindinės herojės Džeinės gyvenime. Pokarinės Anglijos fonas suteikia šiai asmeninei patirčiai platesnę prasmę – tai visuomenė, dar gyvenanti pagal senas klasių taisykles, bet jau pradėjusi viduje irti.

Džeinė – našlaitė ir tarnaitė, priklausanti žemiausiam socialiniam sluoksniui, todėl išoriškai ji beveik nematoma. Tačiau G. Swift sąmoningai perkelia pasakojimo centrą į jos vidinį pasaulį. Džeinė mąsto, stebi, analizuoja save ir aplinką – jos sąmonė tampa vieta, kurioje gimsta laisvė. Šis vidinis gyvenimas ryškiai kontrastuoja su to meto visuomenės požiūriu į tarnaites, iš kurių tikimasi tylos ir paklusnumo, bet ne savimonės ar refleksijos.

Motinų sekmadienis, istoriškai skirtas tarnams aplankyti savo motinas, Džeinė įgauna ypatingą reikšmę. Neturėdama motinos, ji lieka „už sistemos ribų“ – tai ne tik socialinė, bet ir egzistencinė būsena. Būtent ši tuštuma leidžia jai pirmą kartą susidurti su savimi be primestų vaidmenų. Dienos tyla ir laikinai sustabdytas socialinis ritmas sukuria erdvę savianalizei ir vidiniam lūžiui.

Džeinės santykiai su Polu Šeringamu tampa svarbiausia jos augimo patirtimi. Tai ne romantizuota meilės istorija, o sąmoningumo momentas. Per fizinį ir emocinį artumą ji pirmą kartą patiria save kaip kūną, jausmus ir vertę turinčią moterį. Kartu ji suvokia šio ryšio laikinumą ir socialinį neįmanomumą. Šis suvokimas rodo Džeinės brandą – ji neįsikimba į iliuzijas, bet priima patirtį kaip dalį savęs. Tokia laikysena ypač reikšminga istoriniame kontekste, kuriame moters likimas dažniausiai priklauso nuo vyro sprendimų.

Pokarinė Anglija kūrinyje veikia kaip tylus, bet svarbus fonas. Pirmasis pasaulinis karas suardė senąją tvarką, paliko tuštumą aristokratų šeimose ir atėmė iliuziją apie stabilų pasaulį. Polas – karą išgyvenęs vyras – taip pat nėra laisvas: jam tenka paklusti tradicijai, vesti „tinkamą“ moterį ir tęsti giminę. Taip G. Swift parodo, kad socialiniai rėmai varžo visus, tačiau moteriai, ypač tarnaitės statuso, jie yra dar griežtesni.

Esminis Džeinės augimo aspektas atsiskleidžia per atmintį ir refleksiją. Pasakojimas leidžia skaitytojui matyti ją ateityje – jau brandžią moterį, rašytoją, kuri grįžta prie tos vienos dienos, kaip prie savo tapatybės ašies. Tai rodo, kad tikrasis augimas vyksta ne akimirksniu, o per ilgą savęs apmąstymo procesą. Motinų sekmadienis tampa ne trauma, o pamatu, ant kurio Džeinė kuria savo vidinę nepriklausomybę. Ypatingą reikšmę kūrinyje įgyja moters santykis su kalba ir literatūra. Džeinės meilė knygoms, neįprasta jos socialiniam sluoksniui, tampa saviraiškos ir išsilaisvinimo forma. Per žodį ji peržengia klasinės visuomenės ribas ir susikuria tapatybę, nepriklausančią nuo kilmės ar statuso.

„Motinų sekmadienis“ – tai jautrus pasakojimas apie moters vidinį pasaulį, augimą ir savimonės gimimą istorinių ir socialinių suvaržymų fone. Graham Swift parodo, kad net trumpa, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga diena gali tapti viso gyvenimo centru, jei ji pažadina žmogų suvokti save.

"Žodis - ne dalykas, ne. Dalykas - ne žodis. Tačiau kažkaip abu tie - dalykai - tapo neišskiriami. Galbūt viskas tėra baisi klastotė? Žodžiai buvo tarytum nematoma oda, ,aptraukianti pasaulį ir suteikianti jam realumo. Tačiau negalėtum sakyti, kad pasaulio nebūtų, kad jis nebūtų tikras, jei atimtume žodžius. Geriausiu atveju atrodė, kad daiktai gali suteikti prasmę žodžiams, kurie juos pavadina, ir kad žodžiai gali suteikti prasmę viskam."

Citata, p. 94 

Žanras: grožinė literatūra, romanas

Autorius: Graham Swift

Originalus pavadinimas: Mothering Sunday

Vertėjas: iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė

ISBN: 9786094791765

Leidykla: Baltos lankos

Leidimo metai: 2019

Formatas: 14,5 x 21 x 1,3 cm, kieti viršeliai

Puslapių: 128 p.

Pirkau: lyg ir iš knygos.lt

Kaina: perskaitytą šiuo metu galima įsigyti už 3-6 Eur

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė