PERSKAIČIAU. Isabelle Filliozat "Viską išbandžiau. Priešgyniavimas, ašaros ir įniršio priepuoliai: kaip ramiai išlaukti 1 - 5 metų tarpsnį."
Visą šią vasarą, kalbant knygų ir rašytinių šaltinių tema, paskyriau vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais. Kaip prižiūrėti vaiko odą, kaip auginti sveiką vaiką man jau senai nebeaktualios temos, ne todėl, kad man tai nerūpėtų, o dėl to, kad jau radau atsakymus į šiuos klausimus ir laikausi pasiteisinančių veiksmų ir priemonių sekos. Tačiau kaip užauginti psichologiškai sveiką ir laimingą vaiką, ką daryti, kad santykiai tarp mūsų ir vaiko būtų sveiki ir remti abipusius pasitikėjimu? Ką daryti, kai kyla pykčio priepuoliai? Kai parduotuvėje pargriūvama ant grindų? Kai bėgama nuo mamos mieste? Kai kažko neleidžiant vaikas žiūri į tave ir vistiek tai daro?
Mes augome visai kitais laikais, kuriame diržas ir pakeltas tonas buvo tėvų autoriteto įrankiai. Tačiau aš visai nenoriu kurti autoriteto, paremto vaiko baime tėvams, todėl jau senokai ėmiau ieškoti priemonių, kaip kitaip bendrauti su mažyliu, net tada, kai jis atrodo nesupranta, kas jam sakoma. Paieškų metu, mano rankose atsidūrė I. Filliozat knyga "Viską išbandžiau", kurią tiesą sakant ilgai gėriau po puslapį į save, norėdama įsigilinti, įtvirtinti ir įsisąmoninti kiekvieną galimą situaciją ir jos sprendimo būdus...
Mes augome visai kitais laikais, kuriame diržas ir pakeltas tonas buvo tėvų autoriteto įrankiai. Tačiau aš visai nenoriu kurti autoriteto, paremto vaiko baime tėvams, todėl jau senokai ėmiau ieškoti priemonių, kaip kitaip bendrauti su mažyliu, net tada, kai jis atrodo nesupranta, kas jam sakoma. Paieškų metu, mano rankose atsidūrė I. Filliozat knyga "Viską išbandžiau", kurią tiesą sakant ilgai gėriau po puslapį į save, norėdama įsigilinti, įtvirtinti ir įsisąmoninti kiekvieną galimą situaciją ir jos sprendimo būdus...
"Kai jūsų fikuso lapai gelsta ir krinta, jums nekyla mintis, jog augalas daro tai tyčia, kad išvestų jus iš kantrybės, arba nori, kad pasirodytumėte prasta gėlininkė. <...> Vaikas (aišku, kaip dieną) sudėtingesnis už kambarinį augalą, bet jis nesiekia sąmoningai komplikuoti jums gyvenimo. Akivaizdūs kaprizai rodo jo poreikius. Stygių arba perteklių. O kas, jei jo elgsena yra na provokacija, bet padarinys, atsakas, reakcija? <...> Beprasmiška panikuoti kiekvieną rudenį, kad medžiai sode meta lapus... ar kad jūsų ketverių mažylis nepakenčia praradimų."
Citata iš knygos, p.28.
Anotacija. „Viską išbandžiau, o jis toliau daro savo!“ Pavargę tėvai dažnai nuleidžia rankas. Kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti?
Nevaldomą ar nervinantį savo mažylių elgesį tėvai linkę vertinti kaip piktavališkumą ir įžūlumą. Esama ir tokių, kurie kaltina save ir įžvelgia čia traumos padarinius. O gal yra kitų priežasčių? Nauji neurofiziologijos ir eksperimentinės psichologijos atradimai kitaip nušviečia tokį iš proto varantį elgesį.
Knygoje pateikiama iškalbingų piešinių, mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal vaiko amžių. Ar esate pasirengę atsisakyti kai kurių savo įpročių, įsikalbėtų tiesų ir netgi tvirtų įsitikinimų?
Informacija knygoje pateikiama nuosekliai, pagal amžiaus grupes. Nušviečiama daug skirtingų situacijų beidar daugiau skirtingų galimybių į jas reaguotis. Viena akivaizdu (ir tėvai tai, deja, pamiršta) – vaikai veikia, mato ir mąsto visai kitaip nei suaugusieji, todėl mūsų, suaugusiųjų staigūs ir neapgalvoti interpretavimo būdai dažniau pakenkia vaikui nei padeda.
Tiesą sakant, po visais patarimai slepiasi gerai žinoma tiesa: vaikams reiki skirti pakankamai meilės ir laiko, patvirtinti jų jausmus, o ne paneigti. Tik kaip tai padaryti kasdien – idėjų neretai pritrūksta. Galbūt jų rasite čia?
Isabelle Filliozat – psichologė, psichoterapijos pedagogė, Ryšių ir emocijų supratimo mokyklos vadovė, daugybės knygų autorė.
Anouk Dubois – psichomotorikos specialistė, ankstyvosios vaikystės metodininkė, sertifikuota Sąmoningų tėvų instituto instruktorė, veiksmingo bendravimo pagal dr. Thomą Gordoną metodininkė ir knygų dailininkė.
"Išbandžiau viską" knygos pavadinimas suintriguoja pirmiausia ir iš tiesų, dauguma tėvų (aš kol kas dar ne viską) išbandė bene viską, siekdami "susitvarkyti" su neigiamomis vaiko emocijomis ir nuleidžia rankas, supratę, kad būdai ir priemonės visiškai neveiksmingos... Tačiau pavadinimas čia, mano manymu, labiau intriguoja, nei iš tiesų atitinka tiesą, mat kalbama ne tik apie problematiškus vaikui ir jų elgseną, tačiau daugiau apie kiekvieno vaiko raidos etapus, poelgius ir poreikius.
Man labai artimas autorės pasirinktas rašymo stilius - trumpai, glaustai ir koncentruotai žvelgiama į kiekvieną raidos etapą (nuo 1 iki 5 metų) , kiekvieną kilusią problemą ir jos sprendimo būdus. Pasirinkta viską pateikti "gyvais" paveikslėliais, piešiančiais situaciją, o šalia nurodytas tekstas atspindi mūsų, suaugusiųjų mintis, tas tylias mintis, kurias laikome galvoje, tačiau nepasakome garsiai. Per šias situacijas labai lengva tapatintis su knyga ir joje pateikiamomis situacijomis bei... kas mano manymu ir yra svarbiausia, iškilus problemai išbandyti vieną ar kitą siūlomą sprendimo būdą.
Visą knygos esmę galima apibūdinti vos keliais teiginiais, apie kuriuos dauguma suaugėlių net nepagalvoja. Vaiko smegenys yra visai kitokios, nei suaugusiojo - jis nekuria planų, norėdamas pasityčioti ar pakenkti, vaikas dar nežino kaip reaguoti į nutikimus, vaikas dar nemoka išreikšti savo emocijų. Dažniausiai vaikai aklai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Vaiko poelgiai, emocijos, priešgyniavimas yra jo raidos etapui būdingas elgesys arba padarinys, atsakas, reakcija į jo poreikius, stygių ar perteklių.
Knygoje labai vaizdžiai "atveriamos" akys, kad dažnai mes patys stimuliuojame negerą vaiko elgesį. Tarkim, aš niekad nepagalvodavau, kad vaikui atkreipus dėmesį į parduotuvėje esantį žaisliuką vaikas toli gražu ne reikalauja jį nupirkti. Visuomet jam atsakydavau, kad "mama neturi pinigėlių" ir stengdavausi kuo greičiau nutempti vaiką nuo rodomo objekto. Tokia situacija aptarta ir knygoje - o iš tiesų vaikas tik pasakoja, rodo, ką pastebėjo, todėl vietoj mano ydingo vaiksmo - bandymo kuo greičiau nutempti lauk, reikėtų sustoti ir pasigrožėti žaisliuku ar jį apibūdinti. Mes, suaugusieji matome norą, o iš tiesų vaikas mato daiktą ir objektą, tačiau tai toli gražu nėra noras.
Tokių ir kitokių situacijų knygoje visa gausa... Tarkim šiuo metu man aktuali adaptacija darželyje, išdaigos namuose, emocijos pasibaigus filmukui arba išjungus televizorių. Visoms šioms situacijoms yra teisingi (arba teisingesni) būdai spręsti, nei spręsdavo mūsų tėvai, liepdami nesiožiuoti ar paklusti. Tačiau tai nereiškia, kad vaiką reikia auginti be jokių apribojimų ir draudimų. Atvirkščiai, yra ir keli puslapiai, nurodantys kaip tas ribas nubrėžti protingai, kad jų būtų laikomasi ne dėl pačių tėvų, bet dėl vaiko saugumo. Apibrėžti ribas, kaip taisykles pirmą kartą išbandžiau šią vasarą "saulėje kepurė, pavėsyje be kepurės" ir šiai dienai turime puikų vaiko suvokimą, kad einant į lauką reikia kepurės, kurią pats su didžiausiu malonumu skuba pasiimti ir užsidėti, nors prieš tai kepurės nemėgo ir visuomet ją plėšdavo lauk nuo galvos.
Ir jau nekalbu apie neiginių vartojimą kalboje. Japonai, augindami vaikui iki 3 metų nenaudoja žodžio "ne". Knygoje jis keičiamas žodeliu "Stop" ir jei reikia fiziniu įsikišimu į situaciją. Ne mažiau reikšmingi ir situacijos apibūdinimai, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimai nesikišant, bet ir nepaliekant visko spręsti patiems besipešantiems vaikams. Informacijos beprotiškai daug. Tačiau autorė nurodo, kad tai tik bandymai suprasti vaiką, kad jie nėra universalūs ir nekintantys. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad ne visi metodai gali veikti. Mano išbandytieji (o išbandžiau ne tiek ir mažai) puikiai veikia ir šiai dienai aš ne tik geriau sutariu su sūnumi, bet ir aiškiau suvokiu jo norus, emocijas, veiksmus ir atsakus.
Ir visgi, knygos esmė nėra problemų sprendimas, taisyklių nustatymas ar ribų apibrėžimas. Tai knyga, siekianti padėti tėvams pažinti ir suprasti savo vaikus ir jų elgesį, ieškoti jų "kaprizo" priežasties ir tinkamai įvertinti iškilusias problemas. Man ji labai patiko - net šiam įrašui norėjau fotografuoti kiekvieną puslapį ir jums parodyti, kaip puikiai ji pateikta ir kokie protingi, koncentruoti ir trumpi galimi sprendimo variantai. Manyčiau knyga turėtų būti privaloma literatūra visiems tėveliams, auginantiems vaikus, ir net tik. Naudinga ji būtų visiems, bendraujantiems su mažamečiais vaikais, dirbantiems su jais ir ypatingai toms močiutėms, kurios vis mėgsta pamokyti tokias "jaunas" mamytes kaip aš.
Man labai artimas autorės pasirinktas rašymo stilius - trumpai, glaustai ir koncentruotai žvelgiama į kiekvieną raidos etapą (nuo 1 iki 5 metų) , kiekvieną kilusią problemą ir jos sprendimo būdus. Pasirinkta viską pateikti "gyvais" paveikslėliais, piešiančiais situaciją, o šalia nurodytas tekstas atspindi mūsų, suaugusiųjų mintis, tas tylias mintis, kurias laikome galvoje, tačiau nepasakome garsiai. Per šias situacijas labai lengva tapatintis su knyga ir joje pateikiamomis situacijomis bei... kas mano manymu ir yra svarbiausia, iškilus problemai išbandyti vieną ar kitą siūlomą sprendimo būdą.
Visą knygos esmę galima apibūdinti vos keliais teiginiais, apie kuriuos dauguma suaugėlių net nepagalvoja. Vaiko smegenys yra visai kitokios, nei suaugusiojo - jis nekuria planų, norėdamas pasityčioti ar pakenkti, vaikas dar nežino kaip reaguoti į nutikimus, vaikas dar nemoka išreikšti savo emocijų. Dažniausiai vaikai aklai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Vaiko poelgiai, emocijos, priešgyniavimas yra jo raidos etapui būdingas elgesys arba padarinys, atsakas, reakcija į jo poreikius, stygių ar perteklių.
Knygoje labai vaizdžiai "atveriamos" akys, kad dažnai mes patys stimuliuojame negerą vaiko elgesį. Tarkim, aš niekad nepagalvodavau, kad vaikui atkreipus dėmesį į parduotuvėje esantį žaisliuką vaikas toli gražu ne reikalauja jį nupirkti. Visuomet jam atsakydavau, kad "mama neturi pinigėlių" ir stengdavausi kuo greičiau nutempti vaiką nuo rodomo objekto. Tokia situacija aptarta ir knygoje - o iš tiesų vaikas tik pasakoja, rodo, ką pastebėjo, todėl vietoj mano ydingo vaiksmo - bandymo kuo greičiau nutempti lauk, reikėtų sustoti ir pasigrožėti žaisliuku ar jį apibūdinti. Mes, suaugusieji matome norą, o iš tiesų vaikas mato daiktą ir objektą, tačiau tai toli gražu nėra noras.
Tokių ir kitokių situacijų knygoje visa gausa... Tarkim šiuo metu man aktuali adaptacija darželyje, išdaigos namuose, emocijos pasibaigus filmukui arba išjungus televizorių. Visoms šioms situacijoms yra teisingi (arba teisingesni) būdai spręsti, nei spręsdavo mūsų tėvai, liepdami nesiožiuoti ar paklusti. Tačiau tai nereiškia, kad vaiką reikia auginti be jokių apribojimų ir draudimų. Atvirkščiai, yra ir keli puslapiai, nurodantys kaip tas ribas nubrėžti protingai, kad jų būtų laikomasi ne dėl pačių tėvų, bet dėl vaiko saugumo. Apibrėžti ribas, kaip taisykles pirmą kartą išbandžiau šią vasarą "saulėje kepurė, pavėsyje be kepurės" ir šiai dienai turime puikų vaiko suvokimą, kad einant į lauką reikia kepurės, kurią pats su didžiausiu malonumu skuba pasiimti ir užsidėti, nors prieš tai kepurės nemėgo ir visuomet ją plėšdavo lauk nuo galvos.
Ir jau nekalbu apie neiginių vartojimą kalboje. Japonai, augindami vaikui iki 3 metų nenaudoja žodžio "ne". Knygoje jis keičiamas žodeliu "Stop" ir jei reikia fiziniu įsikišimu į situaciją. Ne mažiau reikšmingi ir situacijos apibūdinimai, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimai nesikišant, bet ir nepaliekant visko spręsti patiems besipešantiems vaikams. Informacijos beprotiškai daug. Tačiau autorė nurodo, kad tai tik bandymai suprasti vaiką, kad jie nėra universalūs ir nekintantys. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad ne visi metodai gali veikti. Mano išbandytieji (o išbandžiau ne tiek ir mažai) puikiai veikia ir šiai dienai aš ne tik geriau sutariu su sūnumi, bet ir aiškiau suvokiu jo norus, emocijas, veiksmus ir atsakus.
Ir visgi, knygos esmė nėra problemų sprendimas, taisyklių nustatymas ar ribų apibrėžimas. Tai knyga, siekianti padėti tėvams pažinti ir suprasti savo vaikus ir jų elgesį, ieškoti jų "kaprizo" priežasties ir tinkamai įvertinti iškilusias problemas. Man ji labai patiko - net šiam įrašui norėjau fotografuoti kiekvieną puslapį ir jums parodyti, kaip puikiai ji pateikta ir kokie protingi, koncentruoti ir trumpi galimi sprendimo variantai. Manyčiau knyga turėtų būti privaloma literatūra visiems tėveliams, auginantiems vaikus, ir net tik. Naudinga ji būtų visiems, bendraujantiems su mažamečiais vaikais, dirbantiems su jais ir ypatingai toms močiutėms, kurios vis mėgsta pamokyti tokias "jaunas" mamytes kaip aš.
"Nelengva atsispirti norui kontroliuoti savo vaikų elgseną, mintis ir jausmus. Jei jus apėmė siutas, kuo greičiau bėkite į vonios kambarį! Čia neskubėdami pakvėpuokite ir pajauskite, kaip grįžta meilė vaikui. Tik tada kalbėkitės su juo. Jūs pykstate ant jo, kad jis nesivaldo? Pirmiausia parodykite, ką reiškia žodis "valdytis"! Svarbu jausti, kad kontroliuojate jei ne situaciją, tai bent jau save!"
Citata iš knygos, p.166.
Žanras: psichologija - šeimos santykiai - literatūra tėvams
Leidykla: Baltos lankos
Leidimo metai: 2017 (orginalas 2011 m.)
Puslapių: 176 p.
Pirkau: knyguklubas.lt
Kainavo: 9,69 EUR
Ačiū, kad skaitote,
Gėlėta kosmetinė
Komentarai
Rašyti komentarą