Julia Quinn "BRIDŽERTONAI. Serui Filipui, su meile. Eloizos istorija" V knyga

Pastaruoju metu nelabai turiu laiko skaityti, o jei ir skaitau, tai nieko sudėtingo tikrai nesinori. Dažniausiai mano smegenys šiuo metu pasitenkina minimaliu informacijos kiekiu, jaučiasi perkrautos, todėl tokiais etapais į akiratį papuola tik itin lengvos knygos. Galvodama, ką turėčiau pasirinkti, nusprendžiau pratęsti pažintį su Bridžertonais ir šį kart, jau 5-oje knygoje, skaitytojas kviečiamas susipažinti su penktąją Bridžerton, Eloisa ir jos meilės istorija. 

"-Retsykiais <...> galėtum užčiaupti savo burną ir panaudoti ją kokiam kitam tikslui. <...>

Apgailestauju, kad mano polinkis šnekėti tave žeidžia, - sušnypštė ji. - Bet aš bandžiau pasikabėti su tavimi apie svarbų dalyką."
Citata, p.269

Anotacija. BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Penktojoje šios serijos knygoje „Serui Filipui, su meile" pasakojama Eloizos istorija. Sezoną po sezono ji kaip išgalėdama vengė vedybų. Ir jai pavyko! Tačiau dabar Eloiza nebėra tokia įsitikinusi, kad jai išties skirta senmergės dalia, ypač kai geriausia draugė Penelopė, su kuria tikėjosi džiaugsmingai dalytis panašiu likimu, ne tik įsimylėjo, bet ir atrado santuokinę laimę. Staiga Eloiza ima baimintis, kad padarė klaidą, kurios ištaisyti nebegali...

Tai, kad Eloiza Bridžerton – senmergė, serui Filipui atrodė tik privalumas. Pasipiršo jai manydamas, kad ji veikiausiai jau kiek desperatiškai laukia vedybų pasiūlymo, ir tikėdamasis gauti ramią, nepretenzingą pačią. Tik desperacija Eloizai anaiptol nebūdinga. Šios ant jo durų slenksčio netikėtai išdygusios gražios moters ramia taip pat nepavadinsi, o tomis retomis akimirkomis, kai ji pagaliau liaujasi tauškusi, jis labai trokšta... ją pabučiuoti.

Eloiza Bridžerton, sulaukusi sero Filipo pasiūlymo, sutrinka – juk nė nebuvo jo sutikusi. Ir vis dėlto... ima apie tai svarstyti, o galiausiai pati nebesupranta, kaip vidury nakties atsiduria išsinuomotoje karietoje, vežančioje ją susitikti su šiuo įžūliu vyru.

Jau tikriausiai visuose šios serijos knygų mini apžvalgose esu minėjusi, kad deja, bet knygos kontekstas akivaizdžiai neatitinka istorinio laikotarpio. Romanai pasakoja apie 19 a.pr. laikotarpį, kuriame istoriškai buvo griežtai paskirstytos vyro ir moters rolės bei nubrėžtos elgesio rėmų ribos; kur vyravo griežtas patriarchatas ir moterys neturėjo jokių teisių, tik prievoles gražiai atrodyti ir ištekėti iki socialiai priimtino amžiaus, žinoma, iki tol nesutepus savo garbės ir gero vardo. Ir įsivaizduokite tame kontekste išimtį - Bridžertonų šeimą, kurios keturiems šeimos nariams pavyko rasti meilę iki santuokos ir sėkmingai ištekėti. Įsivaizduokite šeimos moterį, kuris leidžia šiame kontekste vaikams rinktis meilę, o ne kaip įprasta tame laikotarpyje, kuri santuoką iš finansinio išskaičiavimo arba politikės, socialinės įtakos stiprinimo.

Ir čia, penktojoje dalyje merginos Eloizos, jau laikomos senmerge istorija apie slaptą pabėgimą, nepaisant bet kokių normų, pas vyrą į jo namus. Realybėje toks scenarijus 19 a. sunkiai įsivaizduojamas, tačiau romane autorė leido fantazijai suktis ir plėtotis jau su šių dienų prieskoniu. Ieškodama pati nežino ko, Eloiza Bridžerton randa keistoką našlį, kurį įsivaizdavo visai kitaip, tačiau, o stebukle, tarp jų įsižiebia jausmai ir netikėta meilė.

Nors romanas neatitinka istorinių realijų, todėl niekada šio skaitinio nepavadinčiau istoriniu romanu - tai meilės romanas, kuriame ir šiek tiek erotikos galima rasti, ir senamadiško vyriško didvyriškumo, garbės jausmo, 19 a. santuokos išskaičiavimo (šiuo atveju dėl vaikų), tačiau viskas baigiasi saldžiau, nei saldu. Tokie romanai labai tinka romantikos išsiilgusiems ar norintiems labai lengvo skaitinio. Knyga itin greit skaitoma, autorės stilius lengvas, sklandus, o ir vertėja gerai padirbėjo versdama visas subtilybes, neperžengdama erotikos ribų iš išlaikydama kalbos lengvumą.

Sunkesniais emociniais etapais, kai nesinori sudėtingų ar mokomųjų skaitinių, tokie romanai man lengvai ir maloniai susiskaito. Nors romanas nėra didelės vertės teikiantis kūrinys, tačiau atsipalaidavimui - labai tinkamas. Nors viskas pakankamai banalu, lengvai nuspėjama ir siužeto vingiai tikrai nenustebins, nors perskaičiusi pirmas šeimos sagos knygas galvojau, kad ne, čia jau ne man ir ne apie mane, tai dabar tikrai džiaugiuosi perskaičiusi, keistai prisirišau prie Bridžertonų šeimos ir užvertusi paskutinį puslapį noriu sužinoti daugiau. Beje, knygoje yra nemažai detalių apie kitus Bridžertonų šeimos narius, tad skaitant iš eilės, sužinosite ir apie Bridžertonus, kurių knygos dar neišverstos ir apie tuos, apie kuriuos jau skaitėte.

Apie 1-ą knygą

Apie 2-ą knygą

Apie 3-ią knygą

Apie 4-ą knygą

"Santuoka jam buvo visų svajonių išsipildymas. Eloiza dieną tobulai tvarkė jam gyvenimą, o naktį šildė lovą kaip tikra kurtizanė. Ji taip gerai pildė visus jo troškimus, kad jis nepastebėjo, kaip ji nuveikė dar kai ką.

Surado kelią į jo širdį. Palietė ją ir pakeitė. Pakeitė jį."

Citata, p.297-298

Žanras: grožinė literatūra, meilės romanai

Autorius: Julia Quinn

Originalus pavadinimas: To Sir Phillip, With Love

ISBN: 9786090154540

Leidykla: Alma littera

Leidimo metai: 2023

Vertimas iš anglų kalbos: Viktorija Uzėlaitė

Formatas: 14,3 x 21,3 x 2,7 cm, kieti viršeliai

Puslapių: 368 p.

Pirkau: knygos.lt Galima rasti bene visuose internetiniuose knygynuose

Kaina: 13-18 Eur

Ačiū, kad skaitote,

Gėlėta kosmetinė